Prenumeruoti RSS

Kaip 20 populiarių interneto svetainių atrodė tuomet, kai jos buvo įkurtos?

September 4, 2009 | 5 komentarai (-ų) | Įrašyta temoje (temose) įvairenybės. Parašė:

„Google“, „Youtube“, „Flickr“ – kaip šios šiandien itin populiarios svetainės atrodė jų įkūrimo pradžioje?

Pamenate tuos laikus, kai žodis „Google“ dar nebuvo pakeitęs žodžio internetas? Arba kai kiekviena svetainė turėjo „NetScape“ logotipą? Kai „Flash“ buvo tai, su kuo plaunamos grindys? Tuomet Jūs tikrai naudojotės internetu 1990-aisiais, kai svetainės buvo itin primityvios, o informacijos jose buvo labai mažai.

Interneto archyvo „waybackmachine“ dėka mes turime galimybę pamatyti kai kurias Web 1.0 ir pirmąsias Web 2.0 interneto svetaines – pionieres jų įkūrimo pradžioje.

1. google.com – įkurta 1996
1-Google
2. facebook.com – įkurta 2004
2-facebook
3. myspace.com – įkurta 2003
3-myspace
4. yahoo.com – įkurta 1994
4-yahoo
5. youtube.com – įkurta 2005
5-youtube
6. wikipedia.org – įkurta 2001
6-wikipedia
7. msn.com – įkurta 1995
7-msn_1473498a
8. apple.com – įkurta 1987 (1996 metų nuotrauka)
8-apple_1473503a
9. drudgereport.com – įkurta 1997
9-drudgereport_1473507a
10. amazon.com – įkurta 1995
10-amazon_1473510a
11. twitter.com – įkurta 2006
11-twitter_1473517a
12. whitehouse.gov – įkurta 1994
12-whitehouse_1473523a
13. craigslist.org – įkurta 1995
13-craigslist_1473542a
14. nytimes.com – įkurta 1995
14-nytimes_1473550a
15. news.bbc.co.uk – įkurta 1997
15-bbcnews_1473555a
16. dell.com – įkurta 1996
16-dell_1473602a
17. friendsreunited.com – įkurta 2000
17-friendsreunited_1473603a
18. telegraph.co.uk – įkurta 1994
18-telegraph.co.uk_1475013a
19. blogger.com – įkurta 1999
19-blogger_1473614a
20. flickr.com – įkurta 2004

20-flickr_1473621a

Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

10 kvailiausių ir apmaudžiausių IT įmonių klaidų. Antroji dalis.

August 31, 2009 | 2 komentarai (-ų) | Įrašyta temoje (temose) įvairenybės. Parašė:

Pirmąją dalį su penkiomis didžiausiomis ir apmaudžiausiomis IT įmonių klaidomis rasite čia. Pastebėjau, kad Jums ji patiko. Tai – skaitomiausias įrašas, tad kaip ir žadėjau – rašau tęsinį.

napster-logo-1999_1806. Įrašų studijos

Turbūt nė viena kita industrija nepraleido tiek daug galimybių, kiek tai padarė muzikos industrija. 1999 m. Shawn’o Fanning’o sukurta programa „Napster“ leido žmonėms labai lengvai dalintis įrašais internete. Įrašų studijos, žinoma, padavė „Napster“ į teismą už autorinių teisių pažeidimus. Įmonės direktorius Hank’as Barry kreipėsi į įrašų studijas siūlydamas pritaikyti radijo licencijos sutartį, kurios pagrindu būtų sumokėti autoriniai mokesčiai už dainas perduodamas internetu. Jo pasiūlymas nebuvo išgirstas.

„Napster“ gerbėjai greitai suprato ką reikia daryti ir pradėjo naudotis kitomis peer-to-peer programomis, tokiomis kaip „Gnutella“ ir „Grokster“, taip tapdami didžiausiais RIAA priešais.

2000 m. MP3.com suteikė galimybę įkelti muziką iš turimų kompaktinių diskų bei leido jos klausytis iš bet kurio kompiuterio. Įrašų studijos padavė MP3.com į teismą ir laimėjo. Ši svetainė buvo parduota ir naujieji savininkai pakeitė verslo modelį.

RIAA taipogi padavė į teismą „Grokster“, „Morpheus“, „Kazaa“ ir kt.

Interneto svetainės, tokios kaip „Pandora“, leidžiančios nemokamai klausytis muzikos yra itin populiarios ir jos kontroliuoja didelę dalį skaitmeninės muzikos. Jeigu įrašų studijos būtų bendradarbiavusios su „Napster“ arba MP3.com – yra didelė tikimybė, kad jos dabar kontroliuotų didžiąją skaitmeninės muzikos rinkos dalį ir neturėtų problemų dėl piratavimo.

compuservepin-comdex1995_1807. „Compuserve“

1990-aisias „Compuserve“ beveik neturėjo konkurencijos, tačiau galėjo daryti didžiulę įtaką, nes turėjo daug naudingos informacijos: klientų duomenų bazę, žinojo apie jų naudojimosi įpročius. Tada „AOL“ pasiūlė mėnesinį mokestį už paslaugas („Compuserve“ siūlė valandinį apmokėjimą), paprastesnę vartotojo sąsają ir 50 milijardų nemokamų kompaktinių diskų reklaminę kampaniją. „AOL“ pavyko pervilioti klientus ir 1997 m. ši įmonė įsigijo savo konkurentą „Compuserve“.

Vadovų konsultantas ir winningclients.com autorius Kip’as Gregory teigia, kad „Compuserve“ yra geras pavyzdys kaip įmonė, stovinti vienoje vietoje, praleido ne vieną gerą progą. Šių metų liepos 1 d. „Compuserve Classic“ buvo uždaryta.

craigslist_1808. „Craiglist“

Laikraščiai „miršta“ ir prie kiekvieno jų „mirties“ prisidėjo „Craiglist“. Taip žmonės kaltina mažai kainuojančią interneto reklamą, kuri nugvelbė klasifikuotų skelbimų rinką iš laikraščių.

2005 m. klasifikuotiems skelbimams laikraščiuose buvo išleista 17,3 mlrd. JAV dolerių. Nuo to laiko tokių svetainių kaip Craiglist, „Amazon“, „eBay“, „Google“, kuriose rodomo klasifikuoti skelbimai, naudojimas išaugo daugiau nei dvigubai tuo pačiu sumažinant biudžetą per pusę.

Jei laikraščių konsorciumas būtų įsigijęs „Craiglist“ 2005 metais, viskas turbūt būtų susiklostę šiek tiek kitaip. Žinoma, visų pirma jie turėjo įtikinti „Craiglist“ įkūrėją Craig’ą Newmark’ą parduoti šią svetainę.

2008 m. sausį Newmark’as interviu metu sakė, kad jo įmonės vaidmuo laikraščių rinkos griuvime yra perdėtas tų pačių laikraščių.

opentextlogo2009_180.gif9. „Google“

1990 m. pati populiariausia paieškos sistema buvo ne „Yahoo“, „Alta Vista“, „Lycos“ ar „Hot Wired“. Tai buvo „Open Text Web Index“. Panašiai kaip „Google“ šiandien, taip „Open Text“ tada buvo giriamas už greitį, tikslumą ir visapusiškumą. 1995 m. įmonė „Open Text Corp.“ paskelbė, kad suindeksavo kiekvieną žodį esantį 5 milijonuose dokumentų, kurie sudarė visą internetą. Tais pačiais metais „Yahoo“ įtraukė šią paieškos sistemą į savo žinyną.

Po dviejų bendradarbiavimo su „Yahoo“ metų, „Open Text“ nutraukė paieškos sistemos tobulinimą ir nusprendė užsiimti įmonių turinio valdymu. Po metų laiko debiutavo „Google“. Praleista galimybė nesuvokiant kokia paieškos sistema taps didele ir svarbia?

„Open Text savo technologijomis tuo laiku buvo pasiekusi labai daug ir ji buvo panašiausia į Google paiešką“ – teigia komunikacijos konsultantas Steve’as Parker’is, kuris padėjo „Yahoo“ viešinti „Open Text“ paieškos technologijos startą. „Jei Open Text paieškos sistema būtų veikusi kai atsirado Google – gali būti, kad Open Text dabar būtų lyderio vietoje“.

apple_old_logo_original10. „Microsoft“ – „Apple“

Prieš gerą dešimtmetį „Apple“ buvo papuolusi į didelę bėdą. „Mac“ pardavimai buvo griaunami pigesnių „Power Computing“ ir „Radius“ klonų. Įmonė turėjo mažai pinigų ir jos akcijų vertė buvo apie 5 JAV dolerius už vieną. Įmonė taipogi ieškojo naujo direktoriaus, kuris pakeistų Gil’ą Amelio.

Tada „Apple“ gavo labai reikalingą finansinę injekciją – 150 mln. JAV dolerių iš „Microsoft“, kuri taipogi žadėjo tęsti „Mac Office“ rinkinio kūrimą. Šį susitarimą pasiekė tuometinis „Apple“ konsultantas Steve’as Jobs’as. Pranešdamas apie šį susitarimą jis buvo nušvilptas „Macworld Expo“ parodoje. Greitai po šio paskelbimo Jobs’as tapo „Apple“ laikinuoju direktoriumi. Kas įvyko po to, turbūt jau žinote.

Jei „Microsoft“ būtų nepraleidę galimybės leisti Apple sunykti? Mes turbūt bandytume naudotis „WinTunes“ savo „WinPhone“ pagalba. Interneto muzikos ir video rinkos turbūt nebūtų visai arba dar blogiau, ją kontroliuotų Holivudas. Ir žinoma, mes trokštume turėti geresnių alternatyvų „Windows“ operacinei sistemai.

Šaltinis: PCWorld

Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

10 kvailiausių ir apmaudžiausių IT įmonių klaidų. Pirmoji dalis.

August 20, 2009 | 1 komentaras | Įrašyta temoje (temose) techninė įranga. Parašė:

Kai kurios sutartys, nulėmusios įmonės ateitį, nebuvo pasirašytos dėl mažų klaidų. Kai kurie daug žadantys produktai ar paslaugos niekada netapo populiariais. Kai kurie priešingai, buvo nevertinami ir tapo įprastais naudoti kasdien. Kodėl? Todėl, kad žmonės ar įmonės nesugebėjo pastebėti kas jiems slysta iš rankų arba nesugebėjo numatyti ateities.

Jei kelios aplinkybės būtų susiklosčiusios kitaip – gal šiandien neegzistuotų tokios įmonės kaip Apple ar Microsoft. Yahoo būtų populiariausia paieškos sistema, o Google visada ją vytųsi. Gal dabar skaitytumėte šį tekstą Xerox kompiuteriu naudodamiesi Compuserve internetu ir klausytumėtės mėgstamų melodijų per RealPod.

Šiandien čia rasite 5 iš 10 didžiausių praleistų galimybių IT istorijoje, tad pradedam.

1. Yahoo – Facebook

2006 m. Facebook buvo 2 metų socialinis tinklas turintis tik 8 milijonus vartotojų. Lyginant su MySpace 100 milijonų vartotojų – Facebook tebuvo tik lašas jūroje. Vis gi Yahoo pasiūlė Mark’ui Zuckerberg’ui (Facebook įkūrėjui) 1 milijardą JAV dolerių, o tai beveik dvigubai didesnė suma nei Rupert’as Murdoch’as sumokėjo už MySpace 2005-aisiais. Daug žmonių tada sakė: „Markai, imk pinigus ir bėk“ ir šis, tuo metu 23 metų vyriškis, vos nepasirašė sutarties 2006 m. birželio mėn., tačiau.. Yahoo paskelbė prastus finansinius rezultatus ir jų akcijų vertė nukrito 22% per vieną naktį. Tuometinis Yahoo direktorius Terry Semel iš karto sumažino sumą ir pasiūlė tik 800 mln. JAV dolerių. Zuckerberg’as spyriojosi ir po poros mėnesių Yahoo jam vėl pasiūlė 1 milijardą, bet buvo per vėlu.

Šiuo metu Facebook naudojasi ~250 mln. registruotų vartotojų, o apskaičiuota įmonės vertė yra nuo 5 iki 10 milijardų JAV dolerių (priklausomai nuo to, kas skaičiuoja).

Tuo tarpu Yahoo per šiuos tris metus pakeitė du vadovus ir kovojo dėl išlikimo.

P.S. 2007 m. spalio 24 d. Microsoft, kovodama su Google, įsigijo 1,6% Facebook akcijų už 240 mln. JAV dolerių. Tai reikštų, kad Facebook vertė buvo 15 milijardų dolerių sandorio metu, tačiau analitikai teigia, kad įmonės vertė yra tikrai mažesnė.

2. Real Networks – iPod

Dauguma mano, kad Steve’as Jobs’as sukūrė iPod grotuvą. Deja, ne.

Jį sukūrė Tony Fadell,o Jobs’as tik atsakė jam TAIP po to, kai jo pasiūlytą idėją atmetė Real Networks (Philips taipogi nusisuko nuo savo darbuotojo). Tuo metu Mp3 grotuvai egzistavo bemaž metus laiko, o T. Fadell konceptinis įrenginys buvo kitoks: mažesnis, plonesnis, o pagrindinis akcentas buvo sistema, leidžianti itin lengvai įkelti dainas į jų grotuvus. Šiandien ši sistema vadinama iTunes ir jos pagalba Apple valdo apie 80% skaitmeninės muzikos pardavimų. Taigi, Fadell iki pat 2008 m. lapkričio dirbo iPod padalinyje. Real Networks vis dar tęsia savo veiklą, bet jų apyvarta yra tik mažoji dalis to, ką Apple gauna tik iš iTunes pardavimų.

3. Sony – Toshiba

Šios įmonės išleido krūvas pinigų kariaudamos dėl skirtingų formatų. Vienoje pusėje buvo Blu-ray (Sony), kitoje – HD DVD (Toshiba). Karas vyko nuo 2002 m. Įmonės stengėsi pasirašyti sutartis su naujais partneriais, kad šie padėtų jiems konkuruoti su nesuderinamu priešininko formatu. 2008 m. Sony smogė Toshiba’i sumokėdama 400 mln. JAV dolerių didžiausiam konkurentės rėmėjui Warner Brothers Studios tam, kad nebesinaudotų HD DVD, o vietoj to pradėtų naudoti Blu-ray.

Įdomu tai, kad 1990-aisias šios abi pusės kovojo tuomet dėl naujo, aukštos kokybės standarto vaizdo įrašams. Tą kartą jos pasielgė kitaip ir sudėjo abejų pusių geriausias charakteristikas į vieną, kažką naujo pavadinta Digital Versatile Disc (DVD). Jei jos būtų pasielgusios taip pat ir šį kartą – visi būtume gavę iš to naudos. Pirma, įmonės nebūtų iššvaisčiusios tiek pinigų. Antra, dabar pirktume žymiai kokybiškesnius vaizdo įrašus naujojo standarto diskuose ir nebūtų tokios situacijos, kad DVD diskų parduodama dešimt kartų daugiau nei Blu-Ray. Tokia statistika – prastos žinios, nes manoma, kad ateityje visa media bus transliuojama internetu.

4. Kitas Microsoft

Ši istorija – tikra klasika. 1980 m. IBM sukūrė pirmąjį IBM PC ir ieškojo kas galėtų pasiūlyti šiam įrenginiui operacinę sistemą. Microsoft šiai įmonei nebuvo pirmuoju pasirinkimu ir ne kas nors kitas, tačiau pats Bill’as Gates’as pasiūlė IBM kreiptis į Gary Kildall, CP/M operacinės sistemos autorių. Viskas nutiko taip, kad G. Kildall vyko pristatyti produktą kitam klientui palikęs savo žmoną Dorothy Kildall susitarti su IBM. Deja, tačiau jai nepatiko IBM siūlomos sąlygos ir sandėris neįvyko.

IBM sugrįžo pas Bill’ą Gates’ą, kuris tuo metu su savo partneriu Paul’u Allen’u turėjo MS-DOS. Ši buvo sukurta Tim’o Paterson’o QDOS (the Quick and Dirty Operating System) pagrindu, kuri, savo ruožtu, buvo sukurta CP/M operacinės sistemos pagrindu. IBM klientams pasiūlė rinktis Microsoft DOS už 60 JAV dolerių arba CP/M už 240 JAV dolerių ir… pigesnioji operacinė sistema laimėjo.

Microsoft didžiausi produktai iki DOS buvo BASIC programavimo priemonės. Po DOS – turbūt žinote patys. Ar Microsoft būtų tapęs tokių gigantu be IBM sutarties? Mes niekada nesužinosim.

5. Xerox

Dar prieš tai, kai atsirado Macintosh ar Windows PC, netgi prieš MITS Altair, buvo sukurtas Alto – pirmasis kompiuteris su windows-based grafine vartotojo sąsaja. Sukurtas Xerox PARC, Alto turėjo pelę, ethernet tinklą ir WYSIWYG (what-you-see-is-what-you-get) teksto procesorių.

Deja, 1973 asmeninių kompiuterių rinka dar neegzistavo, tad Xerox nežinojo ką su Alto daryti. Įmonė, pagaminusi kelis tūkstančius kompiuterių, išsiuntinėjo juos po universitetus.

1979 m. Steve’as Jobs’as aplankė Xerox PARC ir pamatė Alto. Tada jis nukopijavo daugelį Alto savybių į Apple Lisa ir Mac kompiuterius. Xerox labai greitai suprato savo klaidą ir pradėjo reklamuoti Xerox Star, grafinę darbo stotį pagamintą Alto pagrindu. Deja, Xerox šiek tiek pavėlavo.

Antroje dalyje bus dar penkios istorijos. Tame tarpe apie Napster, CompuServe, Craigslis ir kt.

Šaltinis: PCWorld

Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,