Prenumeruoti RSS

Windows 7 aktyvavimas

August 25, 2009 | Comments Off | Įrašyta temoje (temose) kiti įrašai. Parašė:

windows7-200

Jei naudojatės „Windows 7“ – turbūt jau žinote, kad turite 30 dienų išbandyti šią operacinę sistemą, po kurių Jūsų paprašoma ją aktyvuoti. Gali būti ir taip, kad aktyvuoti jos negalite, nes nerandate ar neturite tam reikalingo kodo. Ne bėda, nes „Microsoft“ suteikė galimybę net trys kartus atidėti operacinės sistemos aktyvavimo datą taip suteikdama net 120 dienų. Paprasčiausiai paleiskite „Command Promt“ kaip kompiuterio administratorius (spauskite Start, All Programs, Accesories ir paspaudę dešinį pelės klavišą pasirinkite Run As Administrator) ir įrašę slmgr -rearm nuspauskite Enter klavišą. Tai atlikę perkraukite kompiuterį ir štai, naujai suteiktos 30 dienų. Žinoma, naudokitės šia funkcija tada, kai baigiasi aktyvavimui skirtas laikas.
Žymos: , , ,

SSD lyginant su HDD – privalumai ir trūkumai

August 10, 2009 | 5 komentarai (-ų) | Įrašyta temoje (temose) techninė įranga. Parašė:

SSD diskas – tai įrenginys, kuriame informacijos kaupimui naudojami puslaidininkiai, o tiksliau NAND tipo Flash atmintis. SDD kaupikliai neturi judančių dalių, yra taupesni, neskleidžia triukšmo, nekaista, greičiau randa ir nuskaito informaciją, kai kuriais atvejais greičiau įrašo informaciją, didžiausias įmanomas teorinis transakcijų dydis yra net iki šimto karto didesnis nei HDD.

Nors SSD jau kurį laiką yra rinkoje, tačiau užtruks dar keletą metų, kol šie diskai taps įprastiniu kompiuterių komponentu. Priežastys yra kelios. Aišku, svarbus yra kainos/ kokybės santykis. Šiuo metu mokėti nemažus pinigus už vos 64 GB diską ryžtasi retas. Tačiau ir be šio kriterijaus yra keletas priežasčių, dėl kurių HDD gali išlaikyti savo rinkos dalį.

Vienas iš tokių klausimų – tai SSD kaupiklių tarnavimo trukmė. SSD diskų kokybė yra labai įvairi. Ji priklauso ir nuo NAND lustų kokybės bei greičio, ir nuo vidinės disko architektūros (valdiklių ar net procesorių), ir nuo to, kokia iš technologijų diske yra naudojama – SLC ar MLC. Šios technologijos skiriasi signalo lygių, įrašomų į celę, kiekiu. Į SLC celę įrašomas vienas bitas, o į MLC du, t.y. keturis kartus daugiau, tačiau toks informacijos koncentravimas MLC atveju reiškia didesnį energijos sunaudojimą, mažesnę perdavimo spartą ir, kas svarbiausia, trumpesnį gyvenimo ciklą bei patikimumą. SLC atmintis yra greitesnė, patikimesnė, tačiau, deja, dvigubai brangesnė. SSD kaupiklių gamintojai deklaruoja vidutinį 1.2 mln. valandų darbo laiką be gedimų, tačiau šis rodiklis daugumos ekspertų nuomone neatspindi realaus darbo sąlygų. Laikoma, kad SLC atminties resursas yra apie 100 000 perrašymo ciklų, o MLC – 10 000 ciklų (MLC technologija sudaro pagrindinę dalį nešiojamiems kompiuteriams skirtų kaupiklių). Palyginimui galima paminėti, kad tradicinių HDD perrašymo resursas yra didesnis nei 500 000 ciklų. Belieka pridurti, kad dabartinės operacinės sistemos nėra pritaikytos darbui su SSD diskais. Pvz. defragmentuojant diską, kas yra įpastinis procesas MS Windows XP ar Vista SSD atveju, yra perrašoma informacija celėse ir taip veltui naudojamas SSD resursas. Šis trūkumas žada išnykti sulig Windows 7 atsiradimu prekyboje.

SSD diskai yra taupesni ir pratęsia nešiojamojo kompiuterio darbo laiką, atjungus nuo tinklo. Tik klausimas, kiek vartotojas laimi, investuodamas nemažą pinigų sumą į šią naujovę. Testai rodo, kad tai yra nuo 5 iki 30- ies minučių laiko skirtumas. Taigi, ekrano (pvz. LED) arba procesoriaus tipas turi nepalyginamai didesnę įtaką ilgesniam darbo laikui be išorinio maitinimo, nei SSD kaupiklis.

Kai kurie SSD diskai įrašo informaciją lėčiau, nei įprastiniai HDD. Remiantis Gregory Wong, Forward Insight analitiko nuomone, tai lemia įrašymo būdo tarp Windows Vista ir SSD nesuderinamumas. Windows optimizuotas įrašyti informaciją mažesniais „gabalais” nei SSD. HDD sektoriaus dydis yra 512 KB, o SSD – 4 KB. Kitų naujų SSD skaitymo sparta lyginant su įprastiniais HDD gali būti įspūdinga, tačiau ilgainiui naudojant SSD ši sparta krenta, kai SSD kaupiklis užsipildo ir įrašant naujus duomenis. Nerandant laisvo bloko atsiranda poreikis ištrinti informaciją, kas yra įmanoma tik sekančio ciklo metu. Be TRIM komandos, sprendžiančios šią problemą ir kuri žada atsirasti Windows 7 bei naujausiuose Linux distributyvuose, įrašymo greitis ženkliai krenta.

Šaltinis: kompiuteriu.blogas.lt

Žymos: , , , , , , ,

Google taikosi į silpniausias Microsoft vietas

July 21, 2009 | 6 komentarai (-ų) | Įrašyta temoje (temose) programinė įranga. Parašė:

Information Week skelbia griežtą straipsnį Microsoft atžvilgiu. Aš ne visiškai su juo sutinku, tačiau Jūs spręskite patys.

Google pranešus, kad ji kuria operacinę sistemą, kuri turėtų konkuruoti su Windows internetinių kompiuterių (netbook) srityje, sukėlė daug įvairiausių kalbų, pvz. ar tai nebus Windows pabaiga?

Kol kas Google atidėkime šalin, kadangi turime suprasti kas gali palaužti Microsoft ir kaip ši gigantė atsidūrė ten kur yra dabar. Žinoma, galima veikti ryžtingai pasitelkiant kompiuterių gamintojus ir kitais būdais, tačiau tai dar nėra viskas. Microsoft niekada nebuvo per daug draugiška vartotojams. Šios įmonės operacinės sistemos ir kitos programinės įrangos kaina smarkiai viršija tą kainų lygį, kurį vartotojai yra pasiruošę mokėti. Nors tai ir patogi bei lengvai suprantama ir naudojama programinė įranga, tačiau joje yra įdiegta itin daug nereikalingų funkcijų, kurių namų vartotojas niekada nenaudojo ir nenaudos.

Žinoma, verslo klientų situacija yra visiškai skirtinga. Microsoft panaudojo savo operacinės sistemos dominuojančią padėtį rinkoje tam, kad priverstų šiuos klientus naudotis ir kitomis programomis, el. paštu. Google direktorius Eric Schmidt dirbdamas Sun ir Novell susidūrė su Microsoft ir, bene geriau nei kas nors kitas, žino kodėl neverta bandyti užkariauti verslo vartotojų kompiuterius.

Microsoft niekada nebuvo per daug draugiška namų vartotojams ir jie turėjo dirbti su “Business Lite” operacinės sistemos versija, kuri visiškai nepatenkino jų poreikių, tad jie galėjo rinktis arba labai brangią Apple operacinę sistemą arba iPhone, kurio dažnam vartotojui, kaip kompiuterio, visiškai pakanka.

Internetinio kompiuterio ir Google Chrome operacinės sistemos rinkinys yra skirtas namų vartotojams. Rinkinys, kurio kaina 300 – 500 JAV dolerių, su geresne apsauga, greitesniu krovimusi, mažiau naudojama operatyviąja atmintimi ir 3G/4G turėtų sužavėti vartotojus. Manoma, kad ateityje pamatysime nemažai pasikeitimų, nes su šia operacine sistema gali būti ir žaidimams skirtų net 17″ netbook’ų už 500 JAV dolerių kainą.

Kol Chrome operacinė sistema nėra tinkama verslo vartotojams – ji bus puikus pasirinkimas namų vartotojams, kadangi jie gaus produktą kurio tikrai nusipelno. Microsoft visa tai supranta, tad ne veltui naująją operacinę sistemą pristatys septyniais mėnesiais anksčiau nei planuota.

Žymos: , , , , , , ,