Prenumeruoti RSS

10 kvailiausių ir apmaudžiausių IT įmonių klaidų. Pirmoji dalis.

August 20, 2009 | 1 komentaras | Įrašyta temoje (temose) techninė įranga. Parašė:

Kai kurios sutartys, nulėmusios įmonės ateitį, nebuvo pasirašytos dėl mažų klaidų. Kai kurie daug žadantys produktai ar paslaugos niekada netapo populiariais. Kai kurie priešingai, buvo nevertinami ir tapo įprastais naudoti kasdien. Kodėl? Todėl, kad žmonės ar įmonės nesugebėjo pastebėti kas jiems slysta iš rankų arba nesugebėjo numatyti ateities.

Jei kelios aplinkybės būtų susiklosčiusios kitaip – gal šiandien neegzistuotų tokios įmonės kaip Apple ar Microsoft. Yahoo būtų populiariausia paieškos sistema, o Google visada ją vytųsi. Gal dabar skaitytumėte šį tekstą Xerox kompiuteriu naudodamiesi Compuserve internetu ir klausytumėtės mėgstamų melodijų per RealPod.

Šiandien čia rasite 5 iš 10 didžiausių praleistų galimybių IT istorijoje, tad pradedam.

1. Yahoo – Facebook

2006 m. Facebook buvo 2 metų socialinis tinklas turintis tik 8 milijonus vartotojų. Lyginant su MySpace 100 milijonų vartotojų – Facebook tebuvo tik lašas jūroje. Vis gi Yahoo pasiūlė Mark’ui Zuckerberg’ui (Facebook įkūrėjui) 1 milijardą JAV dolerių, o tai beveik dvigubai didesnė suma nei Rupert’as Murdoch’as sumokėjo už MySpace 2005-aisiais. Daug žmonių tada sakė: „Markai, imk pinigus ir bėk“ ir šis, tuo metu 23 metų vyriškis, vos nepasirašė sutarties 2006 m. birželio mėn., tačiau.. Yahoo paskelbė prastus finansinius rezultatus ir jų akcijų vertė nukrito 22% per vieną naktį. Tuometinis Yahoo direktorius Terry Semel iš karto sumažino sumą ir pasiūlė tik 800 mln. JAV dolerių. Zuckerberg’as spyriojosi ir po poros mėnesių Yahoo jam vėl pasiūlė 1 milijardą, bet buvo per vėlu.

Šiuo metu Facebook naudojasi ~250 mln. registruotų vartotojų, o apskaičiuota įmonės vertė yra nuo 5 iki 10 milijardų JAV dolerių (priklausomai nuo to, kas skaičiuoja).

Tuo tarpu Yahoo per šiuos tris metus pakeitė du vadovus ir kovojo dėl išlikimo.

P.S. 2007 m. spalio 24 d. Microsoft, kovodama su Google, įsigijo 1,6% Facebook akcijų už 240 mln. JAV dolerių. Tai reikštų, kad Facebook vertė buvo 15 milijardų dolerių sandorio metu, tačiau analitikai teigia, kad įmonės vertė yra tikrai mažesnė.

2. Real Networks – iPod

Dauguma mano, kad Steve’as Jobs’as sukūrė iPod grotuvą. Deja, ne.

Jį sukūrė Tony Fadell,o Jobs’as tik atsakė jam TAIP po to, kai jo pasiūlytą idėją atmetė Real Networks (Philips taipogi nusisuko nuo savo darbuotojo). Tuo metu Mp3 grotuvai egzistavo bemaž metus laiko, o T. Fadell konceptinis įrenginys buvo kitoks: mažesnis, plonesnis, o pagrindinis akcentas buvo sistema, leidžianti itin lengvai įkelti dainas į jų grotuvus. Šiandien ši sistema vadinama iTunes ir jos pagalba Apple valdo apie 80% skaitmeninės muzikos pardavimų. Taigi, Fadell iki pat 2008 m. lapkričio dirbo iPod padalinyje. Real Networks vis dar tęsia savo veiklą, bet jų apyvarta yra tik mažoji dalis to, ką Apple gauna tik iš iTunes pardavimų.

3. Sony – Toshiba

Šios įmonės išleido krūvas pinigų kariaudamos dėl skirtingų formatų. Vienoje pusėje buvo Blu-ray (Sony), kitoje – HD DVD (Toshiba). Karas vyko nuo 2002 m. Įmonės stengėsi pasirašyti sutartis su naujais partneriais, kad šie padėtų jiems konkuruoti su nesuderinamu priešininko formatu. 2008 m. Sony smogė Toshiba’i sumokėdama 400 mln. JAV dolerių didžiausiam konkurentės rėmėjui Warner Brothers Studios tam, kad nebesinaudotų HD DVD, o vietoj to pradėtų naudoti Blu-ray.

Įdomu tai, kad 1990-aisias šios abi pusės kovojo tuomet dėl naujo, aukštos kokybės standarto vaizdo įrašams. Tą kartą jos pasielgė kitaip ir sudėjo abejų pusių geriausias charakteristikas į vieną, kažką naujo pavadinta Digital Versatile Disc (DVD). Jei jos būtų pasielgusios taip pat ir šį kartą – visi būtume gavę iš to naudos. Pirma, įmonės nebūtų iššvaisčiusios tiek pinigų. Antra, dabar pirktume žymiai kokybiškesnius vaizdo įrašus naujojo standarto diskuose ir nebūtų tokios situacijos, kad DVD diskų parduodama dešimt kartų daugiau nei Blu-Ray. Tokia statistika – prastos žinios, nes manoma, kad ateityje visa media bus transliuojama internetu.

4. Kitas Microsoft

Ši istorija – tikra klasika. 1980 m. IBM sukūrė pirmąjį IBM PC ir ieškojo kas galėtų pasiūlyti šiam įrenginiui operacinę sistemą. Microsoft šiai įmonei nebuvo pirmuoju pasirinkimu ir ne kas nors kitas, tačiau pats Bill’as Gates’as pasiūlė IBM kreiptis į Gary Kildall, CP/M operacinės sistemos autorių. Viskas nutiko taip, kad G. Kildall vyko pristatyti produktą kitam klientui palikęs savo žmoną Dorothy Kildall susitarti su IBM. Deja, tačiau jai nepatiko IBM siūlomos sąlygos ir sandėris neįvyko.

IBM sugrįžo pas Bill’ą Gates’ą, kuris tuo metu su savo partneriu Paul’u Allen’u turėjo MS-DOS. Ši buvo sukurta Tim’o Paterson’o QDOS (the Quick and Dirty Operating System) pagrindu, kuri, savo ruožtu, buvo sukurta CP/M operacinės sistemos pagrindu. IBM klientams pasiūlė rinktis Microsoft DOS už 60 JAV dolerių arba CP/M už 240 JAV dolerių ir… pigesnioji operacinė sistema laimėjo.

Microsoft didžiausi produktai iki DOS buvo BASIC programavimo priemonės. Po DOS – turbūt žinote patys. Ar Microsoft būtų tapęs tokių gigantu be IBM sutarties? Mes niekada nesužinosim.

5. Xerox

Dar prieš tai, kai atsirado Macintosh ar Windows PC, netgi prieš MITS Altair, buvo sukurtas Alto – pirmasis kompiuteris su windows-based grafine vartotojo sąsaja. Sukurtas Xerox PARC, Alto turėjo pelę, ethernet tinklą ir WYSIWYG (what-you-see-is-what-you-get) teksto procesorių.

Deja, 1973 asmeninių kompiuterių rinka dar neegzistavo, tad Xerox nežinojo ką su Alto daryti. Įmonė, pagaminusi kelis tūkstančius kompiuterių, išsiuntinėjo juos po universitetus.

1979 m. Steve’as Jobs’as aplankė Xerox PARC ir pamatė Alto. Tada jis nukopijavo daugelį Alto savybių į Apple Lisa ir Mac kompiuterius. Xerox labai greitai suprato savo klaidą ir pradėjo reklamuoti Xerox Star, grafinę darbo stotį pagamintą Alto pagrindu. Deja, Xerox šiek tiek pavėlavo.

Antroje dalyje bus dar penkios istorijos. Tame tarpe apie Napster, CompuServe, Craigslis ir kt.

Šaltinis: PCWorld

Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Nešiojamasis kompiuteris žaidimams

August 13, 2009 | Comments Off | Įrašyta temoje (temose) techninė įranga. Parašė:

Žaidėjai tikisi itin realių, tikrų ir įsivaizduojamų kraštovaizdžių, sukrečiančios grafikos ir sustiprinančio įspūdį kokybiško garso. NK (nešiojamajį kompiuterį – Gytis) besirenkantys entuziastai nori daugiau, nei šiuo metu siūlo žaidimų konsolės: žaidimų įvairovės, mobilumo galimybės, o taip pat ir įprastinio kompiuterinio valdymo. NK, skirti žaidimams, reikalauja visų įmanomų resursų – produktyviausios grafinės plokštės, greičiausio procesoriaus, didelės talpos spartaus ir greitai reaguojančio kietojo disko ir t.t.

Bekompromisis NK aparatas, teikiantis tai, ką vertina žaidėjai, buvo pristatytas šį pavasarį po Alienware ženklu (kompanija, dabar priklausanti Dell) M17x keturių branduolių Intel Core 2 Extreme Quad QX9300, dviguba (SLI) Nvidia GeForce GTX 280M 2 GB video plokšte. Toks nešiojamasis kompiuteris JAV kainuoja virš 4000 USD.

Kokie gi yra nešiojamojo kompiuterio skirto žaidimams žaisti ypatumai, skirtumai nuo įprastinio NK?

Svarbiausias skirtumas, mano manymu, yra grafinė plokštė. Darbinis kompiuteris gali turėti galingą procesorių, bet be diskretinės video plokštės nepajėgs atkurti 3D vaizdų.

Šiuolaikiniai nešiojamieji kompiuteriai dažnai komplektuojami su 512 MB RAM, pageidautina – 1 GB RAM video atminties, o kartais ir su 2 GB. Reikia paminėti, kad kai kuriuose nešiojamuose kompiuteriuose yra numatyta galimybė ateityje atnaujinti video plokštę, pvz. MXM-IV (Mobile PCI Express Module).

Abi didžiausios žaidimams skirtų video adapterių gamintojos – Nvidia ir ATI – siūlo puikius produktus ir technologijas, tame tarpe ir technologijas sujungiančias du grafinius procesorius, atliekant tą pačią užduotį, t.y. atkuriant 3D vaizdą. Nvidia vadina savo technologiją SLI , o ATI gi siūlo analogišką technologiją kitu pavadinimu – CrossFire. Šios technologijos yra skirtos dosniems ir atsidavusiems žaidimams asmenims, kurie negaili sumokėti dvigubai didesnę kainą dėl 0 – 50% produktyvumo padidinimo.

Kaip žinoti kokia plokštė yra tinkamiausia mūsų „kišenėms” ir lūkesčiams?

Žemiau yra nuorodą į tinklapį, kuriame pateikiamas išsamus grafinių plokščių sąrašas, pradedant pajėgiausiomis plokštėmis šalia išvardintų plokščių, nurodant pajėgumo vertinimą procentine išraiška. Žaidėjai, žinodami kainų skirtumą renkantis nešiuojamuosius kompiuterius, komplektuojamus su skirtingomis GPU, gali lengvai įvertinti planuojamų išleisti lėšų grąžą.

http://www.notebookcheck.net/Comparison-of-Graphic-Cards.130.0.html

Sekančioje nuorodoje yra vardinami rezultatai, kaip kortos susidoroja su kai kuriais konkrečiais žaidimais, esant skirtingoms rezoliucijoms (vertinama populiariu tarp žaidėjų vertinimo kriterijumi fps – kadrais per sekundę – turi būti ne mažiau, nei 25 kadrai).

http://www.notebookcheck.net/Computer-Games-on-Laptop-Graphic-Cards.13849.0.html

Kas liečia procesorius, tai šioje rinkos dalyje karaliauja Intel. Galingiausi iš NK skirtų procesorių yra keturių branduolių Intel Extreme procesoriai, tačiau kai kurie testai verčia abejoti, ar visi branduoliai gali būti įdarbinti apdorojant medžiagą. Šių testų autoriai rekomenduoja įsigyti dviejų branduolių procesorius. Esą tai yra optimalus našumo/ kokybės santykis. Apie procesorių pasirinkimo kriterijus galite pasiskaityti mano ankstesniame straipsnyje „Nešiojamieji kompiuteriai – kaip išsirinkti? II dalis”. Remiantis nauja Intel „žvaigždučių” vertinimo sistema, minima šiame straipsnyje, žaidimams reikėtų bent jau 3-4 žvaigždutėmis vertinamo procesoriaus (lentelė pateikiama straipsnyje).

Ekrano rekomenduotina rezoliucija – Full HD (1920 x 1080) arba geresnė. 15,4″ ir 15,6″ ekranų, rodančių šia rezoliucija, yra nedaug, todėl natūralus pasirinkimas bus 17″ arba daugiau colių dydžio ekranas.

Nešiojamuose kompiuteriuose naudojami 5400 aps./ min. ir 7200 aps./min. kietieji diskai. Pageidautina, kad žaidimams skirtas kompiuteris būtų komplektuojamas su disku, besisukantis 7200 aps./min. ir kurio pralaidumo sparta siekia 150 MB/ s. SSD diskai siūlo greitesnę nuskaitymo spartą ir reakcijos laiką, tačiau jų esminiai minusai yra aukšta kaina ir santykinai mažos talpos. Brangesnėse versijose siūlomi kombinuoti HDD ir SDD variantai ar net keli kietieji diskai (HDD), sujungti į diskų masyvą (RAID 0) tam, kad nuskaitymo/įrašymo greitis paspartėtų.

Lietuvoje kompiuterių pardavėjai prekiauja šiais ypatingais pramogoms skirtais nešiojamaisiais kompiuteriais: ASUS W90, Dell XPS 16, Hewlett-Packard HDX, Toshiba Qosmio.

Šaltinis: kompiuteriu.blogas.lt

Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Trumposios naujienos nr. 8

August 4, 2009 | Comments Off | Įrašyta temoje (temose) trumposios naujienos. Parašė:

Digitimes: Acer antrojo ketvirčio nešiojamųjų kompiuterių pardavimai buvo 6,65 mln. vienetų ir rinkos dalis padidėjo nuo 17% iki 18,5%. HP, pardavę 8 mln. vienetų, išlaikė pirmąją vietą, tačiau jų rinkos dalis nukrito nuo 22,7% iki 22% lyginant su praėjusiu ketvirčiu. Dell, pardavę 4,84 mln. nešiojamųjų kompiuterių, yra treti užimdami 13,2% rinkos. Ketvirtoje vietoje, turinti 9,4% rinkos ir pardavusi 3,39 mln. vienetų yra Toshiba. Penkta žengia Lenovo, pardavusi 3,04 mln. nešiojamųjų kompiuterių ir turėdama 8,4% rinkos dalies.

Digitimes: Acer patvirtino, kad kaip ir planavo, išleis internetinį kompiuterį (netbook) su dvejomis operacinėmis sistemomis (Android ir Windows XP) dar šių metų trečiąjį ketvirtį. Anksčiau Acer buvo patvirtinę, kad kompiuteris bus šių metų trečiąjį ketvirtį, tačiau šiek tiek naiviai buvo tikimasi ir manoma, kad kompiuteris gali pasirodyti jau liepos pradžioje. Liepos pabaigoje nesulaukus šio kompiuterio pradėjo sklisti gandai, kad Acer turi problemų su šio kompiuterio gamyba, tad šis gamintojas iš karto pranešė, kad kaip ir buvo žadėta, kompiuteris pasirodys š.m. rugsėjį, patvirtindami ankstesnius pažadus.

Digitimes: Nepaisant to, kad Microsoft Windows 7 galutinę versiją (RTM) gamintojams įteikė liepos 24 dieną, gamintojai teigia, kad negalės pagaminti kompiuterių laiku (Microsoft pristatys Windows 7 spalio 22 d.), nes Microsoft nepateikia visų reikalingų įrankių Windows 7 diegimui į kompiuterius. Teigiama, kad gamintojai, norintys į kompiuterį kartu diegti antivirusinę sistemą, daugialypės terpės (multimedia) programas ar tvarkykles specifinei įrangai ir kt. – vis dar negali to  padaryti, o tai tikrai nėra vienintelė problema. Microsoft atstovybė Taivanyje patvirtino, kad Microsoft vėluoja.

Didžiausia problema yra ta, kad gamintojai planavo pagaminti apytiksliai 10 mln. kompiuterių per pusantro mėnesio, o gamybos pradžia yra nukelta pusei mėnesio dėl anksčiau išvardintų priežasčių. Gamintojai, norėdami įvykdyti savo planus turės labai pasistengti, tačiau dėl to gali būti kai kurių pagrindinių komponentų trūkumas.

Nejaugi gali kilti nemažai bėdų ir kompiuterius su naująją operacine sistema įsigys ne kiekvienas?

Netbooknews: HP Taivanyje pristatė ribotą, Mini 110 internetinio kompiuterio (netbook), rožinės spalvos versiją. Šis, tik 1000 kompiuterių, nėra įspūdingų charakteristikų: Atom N280 procesorius, 1GB operatyviosios atminties (RAM), 160GB kietasis diskas, Windows XP, 802.11b/g belaidžio tinklo plokštė ir 1,024×576 vaizdo raiška 10.1″ ekrane. Žinoma, 429eur (1485lt) – nėra maža kaina, tačiau nederėtų pamiršti, kad šių kompiuterių yra tik 1000 vnt. ir, deja, tik Taivanyje.

Man nė karto neteko girdėti, kad kompiuterių gamintojas klientams, įsigijusiems kompiuterį – dovanotų kosmetiką, bet HP taip padarė. 35 eur (~120lt) vertės Dior dovanų čekį kosmetikai įsigyti gaus visi perkantys šį kompiuterį IT parodoje Taipėjuje. Paprasta = gudru. Juk tokių kompiuterių pagrindinis klientas yra moteris.

Žymos: , , , , , , , , , , ,