Prenumeruoti RSS

SSD lyginant su HDD – privalumai ir trūkumai

August 10, 2009 | 5 komentarai (-ų) | Įrašyta temoje (temose) techninė įranga. Parašė:

SSD diskas – tai įrenginys, kuriame informacijos kaupimui naudojami puslaidininkiai, o tiksliau NAND tipo Flash atmintis. SDD kaupikliai neturi judančių dalių, yra taupesni, neskleidžia triukšmo, nekaista, greičiau randa ir nuskaito informaciją, kai kuriais atvejais greičiau įrašo informaciją, didžiausias įmanomas teorinis transakcijų dydis yra net iki šimto karto didesnis nei HDD.

Nors SSD jau kurį laiką yra rinkoje, tačiau užtruks dar keletą metų, kol šie diskai taps įprastiniu kompiuterių komponentu. Priežastys yra kelios. Aišku, svarbus yra kainos/ kokybės santykis. Šiuo metu mokėti nemažus pinigus už vos 64 GB diską ryžtasi retas. Tačiau ir be šio kriterijaus yra keletas priežasčių, dėl kurių HDD gali išlaikyti savo rinkos dalį.

Vienas iš tokių klausimų – tai SSD kaupiklių tarnavimo trukmė. SSD diskų kokybė yra labai įvairi. Ji priklauso ir nuo NAND lustų kokybės bei greičio, ir nuo vidinės disko architektūros (valdiklių ar net procesorių), ir nuo to, kokia iš technologijų diske yra naudojama – SLC ar MLC. Šios technologijos skiriasi signalo lygių, įrašomų į celę, kiekiu. Į SLC celę įrašomas vienas bitas, o į MLC du, t.y. keturis kartus daugiau, tačiau toks informacijos koncentravimas MLC atveju reiškia didesnį energijos sunaudojimą, mažesnę perdavimo spartą ir, kas svarbiausia, trumpesnį gyvenimo ciklą bei patikimumą. SLC atmintis yra greitesnė, patikimesnė, tačiau, deja, dvigubai brangesnė. SSD kaupiklių gamintojai deklaruoja vidutinį 1.2 mln. valandų darbo laiką be gedimų, tačiau šis rodiklis daugumos ekspertų nuomone neatspindi realaus darbo sąlygų. Laikoma, kad SLC atminties resursas yra apie 100 000 perrašymo ciklų, o MLC – 10 000 ciklų (MLC technologija sudaro pagrindinę dalį nešiojamiems kompiuteriams skirtų kaupiklių). Palyginimui galima paminėti, kad tradicinių HDD perrašymo resursas yra didesnis nei 500 000 ciklų. Belieka pridurti, kad dabartinės operacinės sistemos nėra pritaikytos darbui su SSD diskais. Pvz. defragmentuojant diską, kas yra įpastinis procesas MS Windows XP ar Vista SSD atveju, yra perrašoma informacija celėse ir taip veltui naudojamas SSD resursas. Šis trūkumas žada išnykti sulig Windows 7 atsiradimu prekyboje.

SSD diskai yra taupesni ir pratęsia nešiojamojo kompiuterio darbo laiką, atjungus nuo tinklo. Tik klausimas, kiek vartotojas laimi, investuodamas nemažą pinigų sumą į šią naujovę. Testai rodo, kad tai yra nuo 5 iki 30- ies minučių laiko skirtumas. Taigi, ekrano (pvz. LED) arba procesoriaus tipas turi nepalyginamai didesnę įtaką ilgesniam darbo laikui be išorinio maitinimo, nei SSD kaupiklis.

Kai kurie SSD diskai įrašo informaciją lėčiau, nei įprastiniai HDD. Remiantis Gregory Wong, Forward Insight analitiko nuomone, tai lemia įrašymo būdo tarp Windows Vista ir SSD nesuderinamumas. Windows optimizuotas įrašyti informaciją mažesniais „gabalais” nei SSD. HDD sektoriaus dydis yra 512 KB, o SSD – 4 KB. Kitų naujų SSD skaitymo sparta lyginant su įprastiniais HDD gali būti įspūdinga, tačiau ilgainiui naudojant SSD ši sparta krenta, kai SSD kaupiklis užsipildo ir įrašant naujus duomenis. Nerandant laisvo bloko atsiranda poreikis ištrinti informaciją, kas yra įmanoma tik sekančio ciklo metu. Be TRIM komandos, sprendžiančios šią problemą ir kuri žada atsirasti Windows 7 bei naujausiuose Linux distributyvuose, įrašymo greitis ženkliai krenta.

Šaltinis: kompiuteriu.blogas.lt

Žymos: , , , , , , ,