žinokITe.kapirkti.lt

Nešiojamasis kompiuteris žaidimams

Žaidėjai tikisi itin realių, tikrų ir įsivaizduojamų kraštovaizdžių, sukrečiančios grafikos ir sustiprinančio įspūdį kokybiško garso. NK (nešiojamajį kompiuterį – Gytis) besirenkantys entuziastai nori daugiau, nei šiuo metu siūlo žaidimų konsolės: žaidimų įvairovės, mobilumo galimybės, o taip pat ir įprastinio kompiuterinio valdymo. NK, skirti žaidimams, reikalauja visų įmanomų resursų – produktyviausios grafinės plokštės, greičiausio procesoriaus, didelės talpos spartaus ir greitai reaguojančio kietojo disko ir t.t.

Bekompromisis NK aparatas, teikiantis tai, ką vertina žaidėjai, buvo pristatytas šį pavasarį po Alienware ženklu (kompanija, dabar priklausanti Dell) M17x keturių branduolių Intel Core 2 Extreme Quad QX9300, dviguba (SLI) Nvidia GeForce GTX 280M 2 GB video plokšte. Toks nešiojamasis kompiuteris JAV kainuoja virš 4000 USD.

Kokie gi yra nešiojamojo kompiuterio skirto žaidimams žaisti ypatumai, skirtumai nuo įprastinio NK?

Svarbiausias skirtumas, mano manymu, yra grafinė plokštė. Darbinis kompiuteris gali turėti galingą procesorių, bet be diskretinės video plokštės nepajėgs atkurti 3D vaizdų.

Šiuolaikiniai nešiojamieji kompiuteriai dažnai komplektuojami su 512 MB RAM, pageidautina – 1 GB RAM video atminties, o kartais ir su 2 GB. Reikia paminėti, kad kai kuriuose nešiojamuose kompiuteriuose yra numatyta galimybė ateityje atnaujinti video plokštę, pvz. MXM-IV (Mobile PCI Express Module).

Abi didžiausios žaidimams skirtų video adapterių gamintojos – Nvidia ir ATI – siūlo puikius produktus ir technologijas, tame tarpe ir technologijas sujungiančias du grafinius procesorius, atliekant tą pačią užduotį, t.y. atkuriant 3D vaizdą. Nvidia vadina savo technologiją SLI , o ATI gi siūlo analogišką technologiją kitu pavadinimu – CrossFire. Šios technologijos yra skirtos dosniems ir atsidavusiems žaidimams asmenims, kurie negaili sumokėti dvigubai didesnę kainą dėl 0 – 50% produktyvumo padidinimo.

Kaip žinoti kokia plokštė yra tinkamiausia mūsų „kišenėms” ir lūkesčiams?

Žemiau yra nuorodą į tinklapį, kuriame pateikiamas išsamus grafinių plokščių sąrašas, pradedant pajėgiausiomis plokštėmis šalia išvardintų plokščių, nurodant pajėgumo vertinimą procentine išraiška. Žaidėjai, žinodami kainų skirtumą renkantis nešiuojamuosius kompiuterius, komplektuojamus su skirtingomis GPU, gali lengvai įvertinti planuojamų išleisti lėšų grąžą.

http://www.notebookcheck.net/Comparison-of-Graphic-Cards.130.0.html

Sekančioje nuorodoje yra vardinami rezultatai, kaip kortos susidoroja su kai kuriais konkrečiais žaidimais, esant skirtingoms rezoliucijoms (vertinama populiariu tarp žaidėjų vertinimo kriterijumi fps – kadrais per sekundę – turi būti ne mažiau, nei 25 kadrai).

http://www.notebookcheck.net/Computer-Games-on-Laptop-Graphic-Cards.13849.0.html

Kas liečia procesorius, tai šioje rinkos dalyje karaliauja Intel. Galingiausi iš NK skirtų procesorių yra keturių branduolių Intel Extreme procesoriai, tačiau kai kurie testai verčia abejoti, ar visi branduoliai gali būti įdarbinti apdorojant medžiagą. Šių testų autoriai rekomenduoja įsigyti dviejų branduolių procesorius. Esą tai yra optimalus našumo/ kokybės santykis. Apie procesorių pasirinkimo kriterijus galite pasiskaityti mano ankstesniame straipsnyje „Nešiojamieji kompiuteriai – kaip išsirinkti? II dalis”. Remiantis nauja Intel „žvaigždučių” vertinimo sistema, minima šiame straipsnyje, žaidimams reikėtų bent jau 3-4 žvaigždutėmis vertinamo procesoriaus (lentelė pateikiama straipsnyje).

Ekrano rekomenduotina rezoliucija – Full HD (1920 x 1080) arba geresnė. 15,4″ ir 15,6″ ekranų, rodančių šia rezoliucija, yra nedaug, todėl natūralus pasirinkimas bus 17″ arba daugiau colių dydžio ekranas.

Nešiojamuose kompiuteriuose naudojami 5400 aps./ min. ir 7200 aps./min. kietieji diskai. Pageidautina, kad žaidimams skirtas kompiuteris būtų komplektuojamas su disku, besisukantis 7200 aps./min. ir kurio pralaidumo sparta siekia 150 MB/ s. SSD diskai siūlo greitesnę nuskaitymo spartą ir reakcijos laiką, tačiau jų esminiai minusai yra aukšta kaina ir santykinai mažos talpos. Brangesnėse versijose siūlomi kombinuoti HDD ir SDD variantai ar net keli kietieji diskai (HDD), sujungti į diskų masyvą (RAID 0) tam, kad nuskaitymo/įrašymo greitis paspartėtų.

Lietuvoje kompiuterių pardavėjai prekiauja šiais ypatingais pramogoms skirtais nešiojamaisiais kompiuteriais: ASUS W90, Dell XPS 16, Hewlett-Packard HDX, Toshiba Qosmio.

Šaltinis: kompiuteriu.blogas.lt

SSD lyginant su HDD – privalumai ir trūkumai

SSD diskas – tai įrenginys, kuriame informacijos kaupimui naudojami puslaidininkiai, o tiksliau NAND tipo Flash atmintis. SDD kaupikliai neturi judančių dalių, yra taupesni, neskleidžia triukšmo, nekaista, greičiau randa ir nuskaito informaciją, kai kuriais atvejais greičiau įrašo informaciją, didžiausias įmanomas teorinis transakcijų dydis yra net iki šimto karto didesnis nei HDD.

Nors SSD jau kurį laiką yra rinkoje, tačiau užtruks dar keletą metų, kol šie diskai taps įprastiniu kompiuterių komponentu. Priežastys yra kelios. Aišku, svarbus yra kainos/ kokybės santykis. Šiuo metu mokėti nemažus pinigus už vos 64 GB diską ryžtasi retas. Tačiau ir be šio kriterijaus yra keletas priežasčių, dėl kurių HDD gali išlaikyti savo rinkos dalį.

Vienas iš tokių klausimų – tai SSD kaupiklių tarnavimo trukmė. SSD diskų kokybė yra labai įvairi. Ji priklauso ir nuo NAND lustų kokybės bei greičio, ir nuo vidinės disko architektūros (valdiklių ar net procesorių), ir nuo to, kokia iš technologijų diske yra naudojama – SLC ar MLC. Šios technologijos skiriasi signalo lygių, įrašomų į celę, kiekiu. Į SLC celę įrašomas vienas bitas, o į MLC du, t.y. keturis kartus daugiau, tačiau toks informacijos koncentravimas MLC atveju reiškia didesnį energijos sunaudojimą, mažesnę perdavimo spartą ir, kas svarbiausia, trumpesnį gyvenimo ciklą bei patikimumą. SLC atmintis yra greitesnė, patikimesnė, tačiau, deja, dvigubai brangesnė. SSD kaupiklių gamintojai deklaruoja vidutinį 1.2 mln. valandų darbo laiką be gedimų, tačiau šis rodiklis daugumos ekspertų nuomone neatspindi realaus darbo sąlygų. Laikoma, kad SLC atminties resursas yra apie 100 000 perrašymo ciklų, o MLC – 10 000 ciklų (MLC technologija sudaro pagrindinę dalį nešiojamiems kompiuteriams skirtų kaupiklių). Palyginimui galima paminėti, kad tradicinių HDD perrašymo resursas yra didesnis nei 500 000 ciklų. Belieka pridurti, kad dabartinės operacinės sistemos nėra pritaikytos darbui su SSD diskais. Pvz. defragmentuojant diską, kas yra įpastinis procesas MS Windows XP ar Vista SSD atveju, yra perrašoma informacija celėse ir taip veltui naudojamas SSD resursas. Šis trūkumas žada išnykti sulig Windows 7 atsiradimu prekyboje.

SSD diskai yra taupesni ir pratęsia nešiojamojo kompiuterio darbo laiką, atjungus nuo tinklo. Tik klausimas, kiek vartotojas laimi, investuodamas nemažą pinigų sumą į šią naujovę. Testai rodo, kad tai yra nuo 5 iki 30- ies minučių laiko skirtumas. Taigi, ekrano (pvz. LED) arba procesoriaus tipas turi nepalyginamai didesnę įtaką ilgesniam darbo laikui be išorinio maitinimo, nei SSD kaupiklis.

Kai kurie SSD diskai įrašo informaciją lėčiau, nei įprastiniai HDD. Remiantis Gregory Wong, Forward Insight analitiko nuomone, tai lemia įrašymo būdo tarp Windows Vista ir SSD nesuderinamumas. Windows optimizuotas įrašyti informaciją mažesniais „gabalais” nei SSD. HDD sektoriaus dydis yra 512 KB, o SSD – 4 KB. Kitų naujų SSD skaitymo sparta lyginant su įprastiniais HDD gali būti įspūdinga, tačiau ilgainiui naudojant SSD ši sparta krenta, kai SSD kaupiklis užsipildo ir įrašant naujus duomenis. Nerandant laisvo bloko atsiranda poreikis ištrinti informaciją, kas yra įmanoma tik sekančio ciklo metu. Be TRIM komandos, sprendžiančios šią problemą ir kuri žada atsirasti Windows 7 bei naujausiuose Linux distributyvuose, įrašymo greitis ženkliai krenta.

Šaltinis: kompiuteriu.blogas.lt

Video: Dell Mini 9 HDD ir SSD kietųjų diskų palyginimas

Jau esate matę HP Mini 1000 HDD ir SSD greičio palyginimus, tad dabar siūlau pasižiūrėti dvejų Dell Mini 9 kompiuterių palyginimą, kai yra paleidžiamos 20 programų.

Šaltinis: netbooknews

Renkantis išorinį diską…

Informacijos saugojimo vietos poreikis vis didėja dėl vis daugiau talpos reikalaujančių video ir audio, taip pat ir nuotraukų formatų. Pvz. prieš keletą metų populiariausi buvo 700 MB filmai, kurie tilpdavo į CD, šiuo metu – 1,3 GB (x2), o tuo labiau Blue Ray rip’ai >4 GB. Panašiai yra ir su audio – ankščiau žmonės tenkinosi 128 – 256 kb/s MP3, o šiuo metu plinta 5.1 audio DVD ar 5.1 FLAC- >4 GB ar >1 GB atitinkamai. Fotoaparatų didėjantys megapikselių skaičiai sąlygoja didėjantį poreikį papildomai erdvei nuotraukoms išsaugoti. Ateityje informacijos saugojimo talpos reikės vis daugiau dėl minėtų priežasčių, taip pat dėl raiškiosios televizijos.

Taigi, poreikis yra, kaip jį patenkinti? DVD pernelyg maži, BlueRay pernelyg brangūs. Išeitis – kietasis diskas. Ką daryti, jei esama talpa nebetenkina poreikių? Jei jūsų kompiuteris yra stacionarus, dažniausiai pastarojo korpuse rasite vietos papildomiems diskams. Tai pigiausias ir daugiausiai talpos užtikrinantis sprendimas. Kitas scenarijus yra skirtas nešiojamiesiems kompiuteriams, kurių korpusuose nebūna laisvos vietos papildomam HDD arba, norint esamą HDD pakeisti nauju, nėra galimybės rasti didelės talpos IDE interfeiso HDD (3 metų senumo NK naudojo IDE arba PATA interfeisą, o šiuo metu paplitę SATA HDD).

Tuomet sprendimas – išoriniai informacijos kaupimo įrenginiai, kurių populiariausi yra išoriniai diskai. Išorinis diskas – tai diskas, įtaisytas savo korpuse ir turintis maitinimo bloką arba yra maitinamas per interfeiso kabelį pvz. per USB. Yra ir kitos jungtys, per kurias išoriniai diskai yra prijungiami prie kompiuterio. Interfeisai, užtikrinantys sparčiausią duomenų perdavimą šiuo metu yra eSATA ir FireWire 800. Geriausią suderinamumą gi siūlo senesni interfeisai – USB 2.0 ir FireWire 400.

Išorinių diskų viduje montuojami 2.5 ir 3.5 colių HDD. 2.5 colių privalumai – tylus darbas, patogūs pernešti, maitinami iš USB porto (tai reiškia mažiau kabelių ir daugiau galimybių prijungti).

Ypač garsus ir erzinantis 3.5 colių HDD girdimas triukšmas, kuomet jis prijungiamas prie komputerio ar HD TV grotuvo ir yra indeksuojamas. 2.5 colių minusai – didesnė kaina ir mažesnė galima talpa. Šiuo metu maksimali 2.5 colių HDD talpa – 500 GB, o 3.5 colių – 2TB. 3.5″ išoriniai HDD naudoja papildomą išorinį maitinimo šaltinį.

Renkantis HDD taip pat reikia įvertinti savo prioritetus, kas yra svarbiau – talpa, greitis ar saugumas. Gamintojai siūlo išorinius diskinius įrenginius, turinčius 2 arba daugiau diskų, kuriuos galima sukonfigūruoti taip, kad turinys būtų įrašomas abiejuose diskuose ( RAID 1) arba kitu RAID lygiu ir, sugedus vienam iš diskų, galima būtų atstatyti originalų turinį. Taip pat egzistuoja ir atvirkštinis procesas (RAID 0 ) – informacija rašoma dalimis į kiekvieną iš diskų, bet nei viename iš jų nėra pilno turinio (taip pasiekiamas spartesnis rašymo/skaitymo greitis), todėl, jei sugenda vienas iš HDD, prarandami duomenys, esantys abiejuose HDD. Saugumui ir greičiui esant žemesniame kriterijų lygyje ir nepasirinkus minėtų režimų, vartotojas pasirenka kompromisį variantą.

Paprastai brangesni ir lėtesni yra HDD su Ethernet jungtimi, kurių perdavimo protokolas paprastai būna TCP/IP. Prijungus tokį įrenginį prie WiFi maršrutizatoriaus, (WiFi maršrutizatoriai dažniausiai turi kelias Ethernet jungtis) atsiranda galimybė bevieliu būdu pasiekti audio, video bylas o taip pat, naudojant papildomą WiFi media grotuvą, žiūrėti filmus, nesinaudojant laidais. Kai kurių tokio tipo diskų turinį galima pasiekti internetu iš bet kurios pasaulio vietos ir atsisiųsti reikiamą dokumentą ar kitą bylą. Tokių išorinių įrenginių gamintojai siūlo dar vieną įdomią savybę – apsikeitimą informacija, šiame procese nedalyvaujant kompiuteriui. Įrenginyje yra integruotas Media serveris, kuris naudodamas pvz. BitTorrent protokolą, įgalina siųsti ir gauti bylas. Tokių įrenginių kaina tik nedaug didesnė, nei įrenginių be šios savybės.

Ačiū Tadui: kompiuteriu.blogas.lt

Video: HP Mini 1000 HDD ir SSD kietųjų diskų palyginimas

Turbūt neretai pagalvojate apie dviejų tipų kietųjų diskų greičio skirtumus nešiojamame kompiuteryje?

Šiame video galite pamatyti koks skirtumas yra Hewlett-Packard (HP) Mini 1000 internetiniame kompiuteryje (netbook) tarp įprasto HDD ir SSD (Solid-state drive) kietųjų diskų.

P.S. Patariu žiūrėti tik pirmąją minutę, kol pasirodo rezultatai, nes antroji – visiška reklama. Visgi norisi tikėti, kad video parodyta teisinga informacija. O ką manote Jūs?

Šaltinis: netbooknews