Prenumeruoti RSS

Kaip 20 populiarių interneto svetainių atrodė tuomet, kai jos buvo įkurtos?

September 4, 2009 | 5 komentarai (-ų) | Įrašyta temoje (temose) įvairenybės. Parašė:

„Google“, „Youtube“, „Flickr“ – kaip šios šiandien itin populiarios svetainės atrodė jų įkūrimo pradžioje?

Pamenate tuos laikus, kai žodis „Google“ dar nebuvo pakeitęs žodžio internetas? Arba kai kiekviena svetainė turėjo „NetScape“ logotipą? Kai „Flash“ buvo tai, su kuo plaunamos grindys? Tuomet Jūs tikrai naudojotės internetu 1990-aisiais, kai svetainės buvo itin primityvios, o informacijos jose buvo labai mažai.

Interneto archyvo „waybackmachine“ dėka mes turime galimybę pamatyti kai kurias Web 1.0 ir pirmąsias Web 2.0 interneto svetaines – pionieres jų įkūrimo pradžioje.

1. google.com – įkurta 1996
1-Google
2. facebook.com – įkurta 2004
2-facebook
3. myspace.com – įkurta 2003
3-myspace
4. yahoo.com – įkurta 1994
4-yahoo
5. youtube.com – įkurta 2005
5-youtube
6. wikipedia.org – įkurta 2001
6-wikipedia
7. msn.com – įkurta 1995
7-msn_1473498a
8. apple.com – įkurta 1987 (1996 metų nuotrauka)
8-apple_1473503a
9. drudgereport.com – įkurta 1997
9-drudgereport_1473507a
10. amazon.com – įkurta 1995
10-amazon_1473510a
11. twitter.com – įkurta 2006
11-twitter_1473517a
12. whitehouse.gov – įkurta 1994
12-whitehouse_1473523a
13. craigslist.org – įkurta 1995
13-craigslist_1473542a
14. nytimes.com – įkurta 1995
14-nytimes_1473550a
15. news.bbc.co.uk – įkurta 1997
15-bbcnews_1473555a
16. dell.com – įkurta 1996
16-dell_1473602a
17. friendsreunited.com – įkurta 2000
17-friendsreunited_1473603a
18. telegraph.co.uk – įkurta 1994
18-telegraph.co.uk_1475013a
19. blogger.com – įkurta 1999
19-blogger_1473614a
20. flickr.com – įkurta 2004

20-flickr_1473621a

Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

10 kvailiausių ir apmaudžiausių IT įmonių klaidų. Antroji dalis.

August 31, 2009 | 2 komentarai (-ų) | Įrašyta temoje (temose) įvairenybės. Parašė:

Pirmąją dalį su penkiomis didžiausiomis ir apmaudžiausiomis IT įmonių klaidomis rasite čia. Pastebėjau, kad Jums ji patiko. Tai – skaitomiausias įrašas, tad kaip ir žadėjau – rašau tęsinį.

napster-logo-1999_1806. Įrašų studijos

Turbūt nė viena kita industrija nepraleido tiek daug galimybių, kiek tai padarė muzikos industrija. 1999 m. Shawn’o Fanning’o sukurta programa „Napster“ leido žmonėms labai lengvai dalintis įrašais internete. Įrašų studijos, žinoma, padavė „Napster“ į teismą už autorinių teisių pažeidimus. Įmonės direktorius Hank’as Barry kreipėsi į įrašų studijas siūlydamas pritaikyti radijo licencijos sutartį, kurios pagrindu būtų sumokėti autoriniai mokesčiai už dainas perduodamas internetu. Jo pasiūlymas nebuvo išgirstas.

„Napster“ gerbėjai greitai suprato ką reikia daryti ir pradėjo naudotis kitomis peer-to-peer programomis, tokiomis kaip „Gnutella“ ir „Grokster“, taip tapdami didžiausiais RIAA priešais.

2000 m. MP3.com suteikė galimybę įkelti muziką iš turimų kompaktinių diskų bei leido jos klausytis iš bet kurio kompiuterio. Įrašų studijos padavė MP3.com į teismą ir laimėjo. Ši svetainė buvo parduota ir naujieji savininkai pakeitė verslo modelį.

RIAA taipogi padavė į teismą „Grokster“, „Morpheus“, „Kazaa“ ir kt.

Interneto svetainės, tokios kaip „Pandora“, leidžiančios nemokamai klausytis muzikos yra itin populiarios ir jos kontroliuoja didelę dalį skaitmeninės muzikos. Jeigu įrašų studijos būtų bendradarbiavusios su „Napster“ arba MP3.com – yra didelė tikimybė, kad jos dabar kontroliuotų didžiąją skaitmeninės muzikos rinkos dalį ir neturėtų problemų dėl piratavimo.

compuservepin-comdex1995_1807. „Compuserve“

1990-aisias „Compuserve“ beveik neturėjo konkurencijos, tačiau galėjo daryti didžiulę įtaką, nes turėjo daug naudingos informacijos: klientų duomenų bazę, žinojo apie jų naudojimosi įpročius. Tada „AOL“ pasiūlė mėnesinį mokestį už paslaugas („Compuserve“ siūlė valandinį apmokėjimą), paprastesnę vartotojo sąsają ir 50 milijardų nemokamų kompaktinių diskų reklaminę kampaniją. „AOL“ pavyko pervilioti klientus ir 1997 m. ši įmonė įsigijo savo konkurentą „Compuserve“.

Vadovų konsultantas ir winningclients.com autorius Kip’as Gregory teigia, kad „Compuserve“ yra geras pavyzdys kaip įmonė, stovinti vienoje vietoje, praleido ne vieną gerą progą. Šių metų liepos 1 d. „Compuserve Classic“ buvo uždaryta.

craigslist_1808. „Craiglist“

Laikraščiai „miršta“ ir prie kiekvieno jų „mirties“ prisidėjo „Craiglist“. Taip žmonės kaltina mažai kainuojančią interneto reklamą, kuri nugvelbė klasifikuotų skelbimų rinką iš laikraščių.

2005 m. klasifikuotiems skelbimams laikraščiuose buvo išleista 17,3 mlrd. JAV dolerių. Nuo to laiko tokių svetainių kaip Craiglist, „Amazon“, „eBay“, „Google“, kuriose rodomo klasifikuoti skelbimai, naudojimas išaugo daugiau nei dvigubai tuo pačiu sumažinant biudžetą per pusę.

Jei laikraščių konsorciumas būtų įsigijęs „Craiglist“ 2005 metais, viskas turbūt būtų susiklostę šiek tiek kitaip. Žinoma, visų pirma jie turėjo įtikinti „Craiglist“ įkūrėją Craig’ą Newmark’ą parduoti šią svetainę.

2008 m. sausį Newmark’as interviu metu sakė, kad jo įmonės vaidmuo laikraščių rinkos griuvime yra perdėtas tų pačių laikraščių.

opentextlogo2009_180.gif9. „Google“

1990 m. pati populiariausia paieškos sistema buvo ne „Yahoo“, „Alta Vista“, „Lycos“ ar „Hot Wired“. Tai buvo „Open Text Web Index“. Panašiai kaip „Google“ šiandien, taip „Open Text“ tada buvo giriamas už greitį, tikslumą ir visapusiškumą. 1995 m. įmonė „Open Text Corp.“ paskelbė, kad suindeksavo kiekvieną žodį esantį 5 milijonuose dokumentų, kurie sudarė visą internetą. Tais pačiais metais „Yahoo“ įtraukė šią paieškos sistemą į savo žinyną.

Po dviejų bendradarbiavimo su „Yahoo“ metų, „Open Text“ nutraukė paieškos sistemos tobulinimą ir nusprendė užsiimti įmonių turinio valdymu. Po metų laiko debiutavo „Google“. Praleista galimybė nesuvokiant kokia paieškos sistema taps didele ir svarbia?

„Open Text savo technologijomis tuo laiku buvo pasiekusi labai daug ir ji buvo panašiausia į Google paiešką“ – teigia komunikacijos konsultantas Steve’as Parker’is, kuris padėjo „Yahoo“ viešinti „Open Text“ paieškos technologijos startą. „Jei Open Text paieškos sistema būtų veikusi kai atsirado Google – gali būti, kad Open Text dabar būtų lyderio vietoje“.

apple_old_logo_original10. „Microsoft“ – „Apple“

Prieš gerą dešimtmetį „Apple“ buvo papuolusi į didelę bėdą. „Mac“ pardavimai buvo griaunami pigesnių „Power Computing“ ir „Radius“ klonų. Įmonė turėjo mažai pinigų ir jos akcijų vertė buvo apie 5 JAV dolerius už vieną. Įmonė taipogi ieškojo naujo direktoriaus, kuris pakeistų Gil’ą Amelio.

Tada „Apple“ gavo labai reikalingą finansinę injekciją – 150 mln. JAV dolerių iš „Microsoft“, kuri taipogi žadėjo tęsti „Mac Office“ rinkinio kūrimą. Šį susitarimą pasiekė tuometinis „Apple“ konsultantas Steve’as Jobs’as. Pranešdamas apie šį susitarimą jis buvo nušvilptas „Macworld Expo“ parodoje. Greitai po šio paskelbimo Jobs’as tapo „Apple“ laikinuoju direktoriumi. Kas įvyko po to, turbūt jau žinote.

Jei „Microsoft“ būtų nepraleidę galimybės leisti Apple sunykti? Mes turbūt bandytume naudotis „WinTunes“ savo „WinPhone“ pagalba. Interneto muzikos ir video rinkos turbūt nebūtų visai arba dar blogiau, ją kontroliuotų Holivudas. Ir žinoma, mes trokštume turėti geresnių alternatyvų „Windows“ operacinei sistemai.

Šaltinis: PCWorld

Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,