Prenumeruoti RSS

Kodėl kelias piratavimui niekada nebus užkirstas?

November 12, 2009 | 7 komentarai (-ų) | Įrašyta temoje (temose) įvairenybės. Parašė:

Vakar Džiugas parašė įdomų įrašą, kuriame bando išanalizuoti kodėl piratavimas yra pateisinamas visuomenės. Aš drįsčiau šiek tiek papildyti ir netgi pateikti kelis argumentus, kodėl kelias piratavimui niekada nebus užkirstas.

Įpročiai ir istorija

Galime pabandyti kaltinti juos. Prisiminkime tuos laikus, kai toli gražu ne kiekvienas turėjo namuose juostinį magnetofoną. Iš kur žmonės gaudavo juostų su įrašais? Tikiu, kad buvo įvairių būdų, tačiau turbūt vienas dažniausių buvo kopijavimas. Kopijavimas pasiskolinant kopiją iš draugų ir pažįstamų. Jis vykdavo netgi vienoje laiptinėje gyvenantiems draugams susitarus iš anksto, kuris iš jų atsineš savo juostinį magnetofoną pas draugą. [Skaityti toliau…] »

Žymos: , , , , , , , ,

Renkantis išorinį diską…

August 6, 2009 | Comments Off | Įrašyta temoje (temose) techninė įranga. Parašė:

Informacijos saugojimo vietos poreikis vis didėja dėl vis daugiau talpos reikalaujančių video ir audio, taip pat ir nuotraukų formatų. Pvz. prieš keletą metų populiariausi buvo 700 MB filmai, kurie tilpdavo į CD, šiuo metu – 1,3 GB (x2), o tuo labiau Blue Ray rip’ai >4 GB. Panašiai yra ir su audio – ankščiau žmonės tenkinosi 128 – 256 kb/s MP3, o šiuo metu plinta 5.1 audio DVD ar 5.1 FLAC- >4 GB ar >1 GB atitinkamai. Fotoaparatų didėjantys megapikselių skaičiai sąlygoja didėjantį poreikį papildomai erdvei nuotraukoms išsaugoti. Ateityje informacijos saugojimo talpos reikės vis daugiau dėl minėtų priežasčių, taip pat dėl raiškiosios televizijos.

Taigi, poreikis yra, kaip jį patenkinti? DVD pernelyg maži, BlueRay pernelyg brangūs. Išeitis – kietasis diskas. Ką daryti, jei esama talpa nebetenkina poreikių? Jei jūsų kompiuteris yra stacionarus, dažniausiai pastarojo korpuse rasite vietos papildomiems diskams. Tai pigiausias ir daugiausiai talpos užtikrinantis sprendimas. Kitas scenarijus yra skirtas nešiojamiesiems kompiuteriams, kurių korpusuose nebūna laisvos vietos papildomam HDD arba, norint esamą HDD pakeisti nauju, nėra galimybės rasti didelės talpos IDE interfeiso HDD (3 metų senumo NK naudojo IDE arba PATA interfeisą, o šiuo metu paplitę SATA HDD).

Tuomet sprendimas – išoriniai informacijos kaupimo įrenginiai, kurių populiariausi yra išoriniai diskai. Išorinis diskas – tai diskas, įtaisytas savo korpuse ir turintis maitinimo bloką arba yra maitinamas per interfeiso kabelį pvz. per USB. Yra ir kitos jungtys, per kurias išoriniai diskai yra prijungiami prie kompiuterio. Interfeisai, užtikrinantys sparčiausią duomenų perdavimą šiuo metu yra eSATA ir FireWire 800. Geriausią suderinamumą gi siūlo senesni interfeisai – USB 2.0 ir FireWire 400.

Išorinių diskų viduje montuojami 2.5 ir 3.5 colių HDD. 2.5 colių privalumai – tylus darbas, patogūs pernešti, maitinami iš USB porto (tai reiškia mažiau kabelių ir daugiau galimybių prijungti).

Ypač garsus ir erzinantis 3.5 colių HDD girdimas triukšmas, kuomet jis prijungiamas prie komputerio ar HD TV grotuvo ir yra indeksuojamas. 2.5 colių minusai – didesnė kaina ir mažesnė galima talpa. Šiuo metu maksimali 2.5 colių HDD talpa – 500 GB, o 3.5 colių – 2TB. 3.5″ išoriniai HDD naudoja papildomą išorinį maitinimo šaltinį.

Renkantis HDD taip pat reikia įvertinti savo prioritetus, kas yra svarbiau – talpa, greitis ar saugumas. Gamintojai siūlo išorinius diskinius įrenginius, turinčius 2 arba daugiau diskų, kuriuos galima sukonfigūruoti taip, kad turinys būtų įrašomas abiejuose diskuose ( RAID 1) arba kitu RAID lygiu ir, sugedus vienam iš diskų, galima būtų atstatyti originalų turinį. Taip pat egzistuoja ir atvirkštinis procesas (RAID 0 ) – informacija rašoma dalimis į kiekvieną iš diskų, bet nei viename iš jų nėra pilno turinio (taip pasiekiamas spartesnis rašymo/skaitymo greitis), todėl, jei sugenda vienas iš HDD, prarandami duomenys, esantys abiejuose HDD. Saugumui ir greičiui esant žemesniame kriterijų lygyje ir nepasirinkus minėtų režimų, vartotojas pasirenka kompromisį variantą.

Paprastai brangesni ir lėtesni yra HDD su Ethernet jungtimi, kurių perdavimo protokolas paprastai būna TCP/IP. Prijungus tokį įrenginį prie WiFi maršrutizatoriaus, (WiFi maršrutizatoriai dažniausiai turi kelias Ethernet jungtis) atsiranda galimybė bevieliu būdu pasiekti audio, video bylas o taip pat, naudojant papildomą WiFi media grotuvą, žiūrėti filmus, nesinaudojant laidais. Kai kurių tokio tipo diskų turinį galima pasiekti internetu iš bet kurios pasaulio vietos ir atsisiųsti reikiamą dokumentą ar kitą bylą. Tokių išorinių įrenginių gamintojai siūlo dar vieną įdomią savybę – apsikeitimą informacija, šiame procese nedalyvaujant kompiuteriui. Įrenginyje yra integruotas Media serveris, kuris naudodamas pvz. BitTorrent protokolą, įgalina siųsti ir gauti bylas. Tokių įrenginių kaina tik nedaug didesnė, nei įrenginių be šios savybės.

Ačiū Tadui: kompiuteriu.blogas.lt

Žymos: , , , , , , ,