Prenumeruoti RSS

10 kvailiausių ir apmaudžiausių IT įmonių klaidų. Pirmoji dalis.

August 20, 2009 | 1 komentaras | Įrašyta temoje (temose) techninė įranga. Parašė:

Kai kurios sutartys, nulėmusios įmonės ateitį, nebuvo pasirašytos dėl mažų klaidų. Kai kurie daug žadantys produktai ar paslaugos niekada netapo populiariais. Kai kurie priešingai, buvo nevertinami ir tapo įprastais naudoti kasdien. Kodėl? Todėl, kad žmonės ar įmonės nesugebėjo pastebėti kas jiems slysta iš rankų arba nesugebėjo numatyti ateities.

Jei kelios aplinkybės būtų susiklosčiusios kitaip – gal šiandien neegzistuotų tokios įmonės kaip Apple ar Microsoft. Yahoo būtų populiariausia paieškos sistema, o Google visada ją vytųsi. Gal dabar skaitytumėte šį tekstą Xerox kompiuteriu naudodamiesi Compuserve internetu ir klausytumėtės mėgstamų melodijų per RealPod.

Šiandien čia rasite 5 iš 10 didžiausių praleistų galimybių IT istorijoje, tad pradedam.

1. Yahoo – Facebook

2006 m. Facebook buvo 2 metų socialinis tinklas turintis tik 8 milijonus vartotojų. Lyginant su MySpace 100 milijonų vartotojų – Facebook tebuvo tik lašas jūroje. Vis gi Yahoo pasiūlė Mark’ui Zuckerberg’ui (Facebook įkūrėjui) 1 milijardą JAV dolerių, o tai beveik dvigubai didesnė suma nei Rupert’as Murdoch’as sumokėjo už MySpace 2005-aisiais. Daug žmonių tada sakė: „Markai, imk pinigus ir bėk“ ir šis, tuo metu 23 metų vyriškis, vos nepasirašė sutarties 2006 m. birželio mėn., tačiau.. Yahoo paskelbė prastus finansinius rezultatus ir jų akcijų vertė nukrito 22% per vieną naktį. Tuometinis Yahoo direktorius Terry Semel iš karto sumažino sumą ir pasiūlė tik 800 mln. JAV dolerių. Zuckerberg’as spyriojosi ir po poros mėnesių Yahoo jam vėl pasiūlė 1 milijardą, bet buvo per vėlu.

Šiuo metu Facebook naudojasi ~250 mln. registruotų vartotojų, o apskaičiuota įmonės vertė yra nuo 5 iki 10 milijardų JAV dolerių (priklausomai nuo to, kas skaičiuoja).

Tuo tarpu Yahoo per šiuos tris metus pakeitė du vadovus ir kovojo dėl išlikimo.

P.S. 2007 m. spalio 24 d. Microsoft, kovodama su Google, įsigijo 1,6% Facebook akcijų už 240 mln. JAV dolerių. Tai reikštų, kad Facebook vertė buvo 15 milijardų dolerių sandorio metu, tačiau analitikai teigia, kad įmonės vertė yra tikrai mažesnė.

2. Real Networks – iPod

Dauguma mano, kad Steve’as Jobs’as sukūrė iPod grotuvą. Deja, ne.

Jį sukūrė Tony Fadell,o Jobs’as tik atsakė jam TAIP po to, kai jo pasiūlytą idėją atmetė Real Networks (Philips taipogi nusisuko nuo savo darbuotojo). Tuo metu Mp3 grotuvai egzistavo bemaž metus laiko, o T. Fadell konceptinis įrenginys buvo kitoks: mažesnis, plonesnis, o pagrindinis akcentas buvo sistema, leidžianti itin lengvai įkelti dainas į jų grotuvus. Šiandien ši sistema vadinama iTunes ir jos pagalba Apple valdo apie 80% skaitmeninės muzikos pardavimų. Taigi, Fadell iki pat 2008 m. lapkričio dirbo iPod padalinyje. Real Networks vis dar tęsia savo veiklą, bet jų apyvarta yra tik mažoji dalis to, ką Apple gauna tik iš iTunes pardavimų.

3. Sony – Toshiba

Šios įmonės išleido krūvas pinigų kariaudamos dėl skirtingų formatų. Vienoje pusėje buvo Blu-ray (Sony), kitoje – HD DVD (Toshiba). Karas vyko nuo 2002 m. Įmonės stengėsi pasirašyti sutartis su naujais partneriais, kad šie padėtų jiems konkuruoti su nesuderinamu priešininko formatu. 2008 m. Sony smogė Toshiba’i sumokėdama 400 mln. JAV dolerių didžiausiam konkurentės rėmėjui Warner Brothers Studios tam, kad nebesinaudotų HD DVD, o vietoj to pradėtų naudoti Blu-ray.

Įdomu tai, kad 1990-aisias šios abi pusės kovojo tuomet dėl naujo, aukštos kokybės standarto vaizdo įrašams. Tą kartą jos pasielgė kitaip ir sudėjo abejų pusių geriausias charakteristikas į vieną, kažką naujo pavadinta Digital Versatile Disc (DVD). Jei jos būtų pasielgusios taip pat ir šį kartą – visi būtume gavę iš to naudos. Pirma, įmonės nebūtų iššvaisčiusios tiek pinigų. Antra, dabar pirktume žymiai kokybiškesnius vaizdo įrašus naujojo standarto diskuose ir nebūtų tokios situacijos, kad DVD diskų parduodama dešimt kartų daugiau nei Blu-Ray. Tokia statistika – prastos žinios, nes manoma, kad ateityje visa media bus transliuojama internetu.

4. Kitas Microsoft

Ši istorija – tikra klasika. 1980 m. IBM sukūrė pirmąjį IBM PC ir ieškojo kas galėtų pasiūlyti šiam įrenginiui operacinę sistemą. Microsoft šiai įmonei nebuvo pirmuoju pasirinkimu ir ne kas nors kitas, tačiau pats Bill’as Gates’as pasiūlė IBM kreiptis į Gary Kildall, CP/M operacinės sistemos autorių. Viskas nutiko taip, kad G. Kildall vyko pristatyti produktą kitam klientui palikęs savo žmoną Dorothy Kildall susitarti su IBM. Deja, tačiau jai nepatiko IBM siūlomos sąlygos ir sandėris neįvyko.

IBM sugrįžo pas Bill’ą Gates’ą, kuris tuo metu su savo partneriu Paul’u Allen’u turėjo MS-DOS. Ši buvo sukurta Tim’o Paterson’o QDOS (the Quick and Dirty Operating System) pagrindu, kuri, savo ruožtu, buvo sukurta CP/M operacinės sistemos pagrindu. IBM klientams pasiūlė rinktis Microsoft DOS už 60 JAV dolerių arba CP/M už 240 JAV dolerių ir… pigesnioji operacinė sistema laimėjo.

Microsoft didžiausi produktai iki DOS buvo BASIC programavimo priemonės. Po DOS – turbūt žinote patys. Ar Microsoft būtų tapęs tokių gigantu be IBM sutarties? Mes niekada nesužinosim.

5. Xerox

Dar prieš tai, kai atsirado Macintosh ar Windows PC, netgi prieš MITS Altair, buvo sukurtas Alto – pirmasis kompiuteris su windows-based grafine vartotojo sąsaja. Sukurtas Xerox PARC, Alto turėjo pelę, ethernet tinklą ir WYSIWYG (what-you-see-is-what-you-get) teksto procesorių.

Deja, 1973 asmeninių kompiuterių rinka dar neegzistavo, tad Xerox nežinojo ką su Alto daryti. Įmonė, pagaminusi kelis tūkstančius kompiuterių, išsiuntinėjo juos po universitetus.

1979 m. Steve’as Jobs’as aplankė Xerox PARC ir pamatė Alto. Tada jis nukopijavo daugelį Alto savybių į Apple Lisa ir Mac kompiuterius. Xerox labai greitai suprato savo klaidą ir pradėjo reklamuoti Xerox Star, grafinę darbo stotį pagamintą Alto pagrindu. Deja, Xerox šiek tiek pavėlavo.

Antroje dalyje bus dar penkios istorijos. Tame tarpe apie Napster, CompuServe, Craigslis ir kt.

Šaltinis: PCWorld

Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Renkantis išorinį diską…

August 6, 2009 | Comments Off | Įrašyta temoje (temose) techninė įranga. Parašė:

Informacijos saugojimo vietos poreikis vis didėja dėl vis daugiau talpos reikalaujančių video ir audio, taip pat ir nuotraukų formatų. Pvz. prieš keletą metų populiariausi buvo 700 MB filmai, kurie tilpdavo į CD, šiuo metu – 1,3 GB (x2), o tuo labiau Blue Ray rip’ai >4 GB. Panašiai yra ir su audio – ankščiau žmonės tenkinosi 128 – 256 kb/s MP3, o šiuo metu plinta 5.1 audio DVD ar 5.1 FLAC- >4 GB ar >1 GB atitinkamai. Fotoaparatų didėjantys megapikselių skaičiai sąlygoja didėjantį poreikį papildomai erdvei nuotraukoms išsaugoti. Ateityje informacijos saugojimo talpos reikės vis daugiau dėl minėtų priežasčių, taip pat dėl raiškiosios televizijos.

Taigi, poreikis yra, kaip jį patenkinti? DVD pernelyg maži, BlueRay pernelyg brangūs. Išeitis – kietasis diskas. Ką daryti, jei esama talpa nebetenkina poreikių? Jei jūsų kompiuteris yra stacionarus, dažniausiai pastarojo korpuse rasite vietos papildomiems diskams. Tai pigiausias ir daugiausiai talpos užtikrinantis sprendimas. Kitas scenarijus yra skirtas nešiojamiesiems kompiuteriams, kurių korpusuose nebūna laisvos vietos papildomam HDD arba, norint esamą HDD pakeisti nauju, nėra galimybės rasti didelės talpos IDE interfeiso HDD (3 metų senumo NK naudojo IDE arba PATA interfeisą, o šiuo metu paplitę SATA HDD).

Tuomet sprendimas – išoriniai informacijos kaupimo įrenginiai, kurių populiariausi yra išoriniai diskai. Išorinis diskas – tai diskas, įtaisytas savo korpuse ir turintis maitinimo bloką arba yra maitinamas per interfeiso kabelį pvz. per USB. Yra ir kitos jungtys, per kurias išoriniai diskai yra prijungiami prie kompiuterio. Interfeisai, užtikrinantys sparčiausią duomenų perdavimą šiuo metu yra eSATA ir FireWire 800. Geriausią suderinamumą gi siūlo senesni interfeisai – USB 2.0 ir FireWire 400.

Išorinių diskų viduje montuojami 2.5 ir 3.5 colių HDD. 2.5 colių privalumai – tylus darbas, patogūs pernešti, maitinami iš USB porto (tai reiškia mažiau kabelių ir daugiau galimybių prijungti).

Ypač garsus ir erzinantis 3.5 colių HDD girdimas triukšmas, kuomet jis prijungiamas prie komputerio ar HD TV grotuvo ir yra indeksuojamas. 2.5 colių minusai – didesnė kaina ir mažesnė galima talpa. Šiuo metu maksimali 2.5 colių HDD talpa – 500 GB, o 3.5 colių – 2TB. 3.5″ išoriniai HDD naudoja papildomą išorinį maitinimo šaltinį.

Renkantis HDD taip pat reikia įvertinti savo prioritetus, kas yra svarbiau – talpa, greitis ar saugumas. Gamintojai siūlo išorinius diskinius įrenginius, turinčius 2 arba daugiau diskų, kuriuos galima sukonfigūruoti taip, kad turinys būtų įrašomas abiejuose diskuose ( RAID 1) arba kitu RAID lygiu ir, sugedus vienam iš diskų, galima būtų atstatyti originalų turinį. Taip pat egzistuoja ir atvirkštinis procesas (RAID 0 ) – informacija rašoma dalimis į kiekvieną iš diskų, bet nei viename iš jų nėra pilno turinio (taip pasiekiamas spartesnis rašymo/skaitymo greitis), todėl, jei sugenda vienas iš HDD, prarandami duomenys, esantys abiejuose HDD. Saugumui ir greičiui esant žemesniame kriterijų lygyje ir nepasirinkus minėtų režimų, vartotojas pasirenka kompromisį variantą.

Paprastai brangesni ir lėtesni yra HDD su Ethernet jungtimi, kurių perdavimo protokolas paprastai būna TCP/IP. Prijungus tokį įrenginį prie WiFi maršrutizatoriaus, (WiFi maršrutizatoriai dažniausiai turi kelias Ethernet jungtis) atsiranda galimybė bevieliu būdu pasiekti audio, video bylas o taip pat, naudojant papildomą WiFi media grotuvą, žiūrėti filmus, nesinaudojant laidais. Kai kurių tokio tipo diskų turinį galima pasiekti internetu iš bet kurios pasaulio vietos ir atsisiųsti reikiamą dokumentą ar kitą bylą. Tokių išorinių įrenginių gamintojai siūlo dar vieną įdomią savybę – apsikeitimą informacija, šiame procese nedalyvaujant kompiuteriui. Įrenginyje yra integruotas Media serveris, kuris naudodamas pvz. BitTorrent protokolą, įgalina siųsti ir gauti bylas. Tokių įrenginių kaina tik nedaug didesnė, nei įrenginių be šios savybės.

Ačiū Tadui: kompiuteriu.blogas.lt

Žymos: , , , , , , ,