Prenumeruoti RSS

Kodėl kelias piratavimui niekada nebus užkirstas?

November 12, 2009 Įrašyta temoje (temose) įvairenybės. Parašė:

Vakar Džiugas parašė įdomų įrašą, kuriame bando išanalizuoti kodėl piratavimas yra pateisinamas visuomenės. Aš drįsčiau šiek tiek papildyti ir netgi pateikti kelis argumentus, kodėl kelias piratavimui niekada nebus užkirstas.

Įpročiai ir istorija

Galime pabandyti kaltinti juos. Prisiminkime tuos laikus, kai toli gražu ne kiekvienas turėjo namuose juostinį magnetofoną. Iš kur žmonės gaudavo juostų su įrašais? Tikiu, kad buvo įvairių būdų, tačiau turbūt vienas dažniausių buvo kopijavimas. Kopijavimas pasiskolinant kopiją iš draugų ir pažįstamų. Jis vykdavo netgi vienoje laiptinėje gyvenantiems draugams susitarus iš anksto, kuris iš jų atsineš savo juostinį magnetofoną pas draugą.

Jaunesniems šio tinklaraščio skaitytojams, nesusidūrusiems su juostiniais magnetofonais, paaiškinsiu kam įrenginį pas kaimyną atsinešti reikėjo. Kopijuojama buvo paleidus įrašą viename magnetofone, o kitame paspaudus įrašymo mygtuką. Įrenginiai buvo sujungiami laidu.

Niekas nepasikeitė ir tada, kai atsirado kasetiniai magnetofonai. Kasetes buvo galima įsigyti turguose, turgeliuose ir kioskeliuose. Žinoma nelegalias. Labiau patinkančių grupių kasetės turbūt buvo laikomos kolekcijoje, kad pasiklausyti vėliau, o ne itin patinkančios buvo perrašomos po kelis kartus. Žinoma, kokybė labai nukentėdavo, tačiau tuo metu ir įrenginių, per kuriuos būtų galima klausytis kokybiškai atkuriamą garsą, nebuvo per daugiausiai.

Nemažai pasikeitimų įvyko praėjusio dešimtmečio viduryje, kai pradėjo populiarėti kompaktiniai diskai, kompiuteriai ir internetas. Žinoma tada retas kuris turėjo galimybę padaryti kompaktinio disko kopiją, tačiau panašiai 1999 metais viskas pradėjo keistis. Turbūt ne retas turėjo galimybę pasiskolinti ar netgi išsinuomoti kelis kompaktinius diskus iš pardavėjų, pasirinkti geriausias dainas, nukopijuoti jas į kompiuterį ir įsirašyti. Vėl gi, kopijos buvo daromos iš nelegalių kompaktinių plokštelių ir tai visiškai nekelia nuostabos. Kodėl? Todėl, kad įsigyti originalų diską, kurio kaina daugiau nei 40 ar 50Lt, galėjo toli gražu ne kiekvienas net ir ekonomikos pakilimo laikais.

Visiškai identiška situacija su vaizdo įrašais. Pamenate vieną populiariausių verslų? Nelegalių vaizdajuosčių kopijų nuomą, kur bausdavo pinigine bauda, jei neatsukdavote juostos peržiūrėję filmą?

Nelegalių įrašų, o taip pat ir programinės įrangos verslas klesti ir šiandien. Gariūnuose nusipirkti galite turbūt bet ką, o perkančiųjų neturėtų trūkti. Ypač vyresnio amžiaus žmonių, kurie nesinaudoja internetu, tačiau nori pasiklausyti savo mėgstamos grupės ar peržiūrėti filmą.

Pamenu kažkas netgi buvo sugalvojęs kažkokius savadarbius įrenginius, kurie prisijungus prie interneto per telefono liniją imituodavo atsijungimą nuo jos. Tai  leisdavo naudotis internetu ilgą laiko tarpą visiškai nemokamai.

Ir kodėl taip žmonės elgėsi ar galbūt netgi elgiasi ir dabar? Manau nemaža dalimi prie tokio elgesio ir supratimo prisidėjo ir tie laikai, kai niekas nekainavo. Pamenate? Skambinti telefonu, plepėti valandas ir nieko už tai nemokėti? Praustis vonioje po pastoviai bėgančiu vandeniu ir t.t.? Net keista prisiminus, ar ne? Bet ne apie tai šiame tinklaraštyje diskutuojame.

Bauskime, drauskime ir gąsdinkime

Na, ar ką nors pavyks pasiekti tokiais būdais? O gal jau pavyko? Na taip, „The Pirate Bay“ buvo uždarytas, o jo savininkai nubausti, tačiau atsidaręs jų tinklapį susidariau įspūdį, kad jie ir toliau tęsia savo veiklą. Nemanau, kad šiame skaitmeniniame amžiuje tokiais būdais galima ką nors pasiekti.

Keli argumentai, kodėl piratavimas niekada nedings (papildykite komentaruose):

1. Dar prieš uždarant „The Pirate Bay“ jo kopija jau buvo kitu adresu;

2. Jei LANVA gaudys IP adresus patys siųsdamiesi kažką nelegalaus iš lietuviškų tracker’ių – didesnė dalis vartotojų pradės naudotis rusiškais arba kitų užsienio valstybių tinklapiais. O ten nelegalių failų – šimtai tūkstančių, skleidėjų (seeder) IP adresų dažniausiai irgi ne po vieną dešimtį, tad kaip rasti tą nenaudėlį lietuvį? Ogi niekaip. Tokiu atveju LANVA turbūt iškels vėliavą ir pasakys – piratai Lietuvoje išgaudyti;

3. Duomenų perdavimas alternatyviais „Torrent“ šaltiniais yra visiškai įmanomas. Net ir uždarius visus „Torrent“ tracker’ius pradėtų kurtis atskiros bendruomenės, kurios dalintųsi koduota informacija. O tai pasiekti šiais socialinės žiniasklaidos laikais galima per kelias dienas. Tereikia panaudoti „Facebook“, „Twitter“ ar alternatyvius socialinius tinklus, o duomenų persiuntimui tarp draugų ir pažįstamų neretai puikiai tiktų ir „Skype“. Tačiau manau, kad nieko panašaus neprireiks. Tikiu, kad gali atsitikti ir taip, kad pakankamai greitai išvysime tokią „Torrent“ programą, iš kurios panašaus pobūdžio asociacijoms kaip LANVA nebus jokios naudos:

a) Perduodami duomenys bus koduojami, tad interneto paslaugų tiekėjai nežinos, kas buvo siunčiama;

b) Jokie IP adresai nebus matomi, tad matyti kas yra siuntėjas ar gavėjas taps neįmanoma.

Tad kaip kovoti?

Dar viena išeitis, kovoje su piratais, atjungti internetą. Galima išjungti jį visai Lietuvai, bet tada grįš anksčiau paminėti kopijavimo būdai.

Beje, jei kai kurie interneto tiekėjai pradės bendradarbiauti su LANVA, tai kiti, to nedarantys, turės konkurencinį pranašumą. Be to, jeigu jau atsitiks taip, kad pasirašius sutartį su interneto tiekėju ir jam suteikus savo duomenis visgi nebus įmanoma atsisiųsti nieko nelegalaus (visus stebės žvitri LANVA akis) – neretas pradės naudotis pakankamai gerai išvystytu mobiliuoju išankstinio apmokėjimo internetu, kurio operatoriai tikrai pasiūlys kokį nors specialų mokėjimo planą leidžiantį atsisiųsti nemažą kiekį duomenų už prieinamą kainą. Ir kaip tada bus susekti tie, kurie siunčiasi nelegaliai? Ar gi tai nėra kova su vėjo malūnais?

Manau, kad LANVA šiuo atveju yra reikalinga tik dėl to, kad kaip kažkas sakė, Lietuva neatrodytų kaip bananų respublika.

Beje, dar šiek tiek apie filmus. Nesu ekspertas šioje srityje, tačiau turbūt ne paslaptis, kad Lietuvos kino teatruose rodomi tik tokie filmai, kurie turėtų garantuoti pageidaujamas pajamas, o ir vėluoja jie dažnokai ir ne po vieną dieną. Tad ką daryti žmogui norinčiam pamatyti filmą, kurio nerodys kino teatrai? Arba rodys tik po pusės metų nuo pasaulinės premjeros. Siūlote žiūrėti juos įsigijus DVD? Na, anokia čia paslaptis, kad didžioji dauguma diskų yra išleidžiami po premjeros praėjus keliems mėnesiams, kad visų pirma kino teatrai uždirbtų savo. Nieko nuostabaus. Tačiau grįžkime prie žmogaus, kuris net ir norėdamas bei galėdamas skirti pinigus tam, kad galėtų peržiūrėti kiną – negali to padaryti, nes gyvena nedidelėje valstybėje, kurioje rodyti visus filmus nėra galimybės, nes kino teatrai bankrutuotų. Kokį sprendimą galite pasiūlyti? Manau nieko nuostabaus, kad neretai tas sprendimas ir yra P2P tinklų naudojimas.

Be to, teko skaityti (gal kas nors skaitėte ir turite šaltinį?), kad buvo atliktas tyrimas, kas nuperka daugiau muzikos ir išvados labai paprastos: piratai. Nesistebiu dėl to, nes informacinės visuomenės žmogus, besidomintis naujovėmis, tikrai dažniau naudojasi įvairiais muzikos perklausymo kanalais, o vėliau ją perka tam, kad turėtų savo kolekcijoje. Jei vienos ar kitos dainos ar grupės nebūtų išdirgęs, tai nebūtų ir pamėgęs, o be pomėgio nebūtų ir pirkinio.

Išvados

Yra pačių įvairiausių būdų, kaip bet kuri iš anksčiau paminėtų industrijų galėtų sumažinti piratavimą ir uždirbtų beprotiškai dideles sumas pinigų jei tik jais pasinaudotų. Deja, tačiau tai nėra daroma. O gal nenorima to padaryti?

Pateiksiu vieną pavyzdį. Jei būtų galima greitai, patogiai ir nebrangiai nuomotis tarkime programas (tame tarpe ir operacines sistemas), vaizdo įrašus, žaidimus ir t.t. – neretas tikrai tuo pasinaudotų. Argi būtų gaila 10Lt per mėnesį už „Windows“ licenciją vienam kompiuteriui? Arba 5Lt už „Word“ ir „Excel“? Nuoma vartotojui būtų naudinga ir tuo, kad pasirodžius naujai versijai nereikėtų jos pirkti iš naujo, o tik pakeisti sutarties sąlygas, atsisiųsti naują įdiegimo bylą ir pradėti naudotis. O dabar?

Atvirojo kodo mylėtojams

Tiems, kurie nori pasakyti, kad yra alternatyvių nemokamų programų noriu atsakyti, kad esate visiškai teisūs. Jomis naudotis yra būtina. Nesunkiai galima rasti netgi geresnių nei ta, už kurią prašoma didelės sumos pinigų. Tačiau šnekant apie kasdieniniam darbui būtinas programas reikėtų paminėti, kad mokyti naudotis nemokamomis programomis reikia pradėti dar mokykloje.

Pabaigai

Šiuo įrašu nesiekiu skatinti piratavimo. Priešingai. Anksčiau paminėtoms industrijoms siūlau pasukti galvas kokias būdais be slėpynių, gaudynių ir kitų žaidynių bei baudų būtų galima iš piratų gauti pinigų ir paversti juos legaliais vartotojais.

7 komentarai (-ų) : “Kodėl kelias piratavimui niekada nebus užkirstas?”

  1. Wa1DaS sako:

    “piratavimas niekada nedings” – niekada labai ilgas laiko tarpas, bet, matyt, pasaulis, kuriame visi gautume, ko norime, ir niekas neliktų nuskriaustas, tėra utopija.


  2. Wa1DaS sako:

    5 litai per mėnesį už “MS Office Student Edition” ir per 3 metus sumoki 1 licenzijos kainą. Jei naudotumeis ir toliau, tai “permokėtum”. Su Windows irgi panašiai. Kiek laiko truko nuo XP iki VISTA? Nuoma tinka, jei naudojiesi tam tikrais laiko tarpais pakankamai neilgą laiko tarpą. O štai Google’as už 5 žalius per metus suteikia 20 GB vietos – vat čia tai pasiūlymas.

    P.S. Gal būtų galima CAPTCHA pakeist kuo nors patogesniu?


  3. Gytis sako:

    Kainos pateiktos šiaip, nebūtinai jos turi būti tokios, tačiau teisybės tavo žodžiuose yra. Ir nemažai. Šnekant apie Microsoft biuro programas svarbu paminėti ir tai, kad Office 2010 apkarpytomis versijomis bus galima naudotis nemokamai internete. Iš kitos pusės – Open Office perprasti irgi nesudėtinga. Beje, Google Apps’uose dokumentus kurti ir redaguoti galima jau senokai.

    P.S. Dėl CAPTCHA – brūkštelk el. paštu zinokite at gmail dot com sukonkretinęs kas sukelia nepatogumų, nepatinka, etc. Ar bėda tame, kad kiekvieną kartą prieš rašant komentarą būtina įrašyti kodą? Ačiū!


  4. Soldier sako:

    Ech gerai cia priminta su tais juostiniais ir kasetiniais magais :) Tik nepamineta, kad toli grazu ne kiekvienas juostinsi galedavo irasyti, tad toki turintis, o siek tiek veliau – turintis dvieju kaseciu kasetini maga, kaimynas budavo aukso vertas ir gerbtinas zmogus ir nei piratu nei dar kazkaip kiek pamenu niekas jo nevadindavo :)

    Gal vien del to kad mistiniu organizaciju nebuvo biurokratiniu prikurta, bandanciu is oro daryti piniga :) O Maddonos ir Rexete koncertavo ir uzsidirbo tuos savo milijonus tais laikasi ir be LANVA “rupestelio”, kad niekas nesikopijuotu :)


  5. Gytis sako:

    Tikėjausi nors vieno, prisimenančio tuos laikus, žmogaus komentaro :)


  6. antidepresantas sako:

    kalbant apie filmus, tai yra žmonių, tarpe jų ir aš pati, kurie mėgsta filmus (pagrinde angliškus) žiūrėti orginalo kalba. kino teatruose filmai arba su vertimu arba su titrais. o pirkti dvd kad pažiūrėt filmą kartą ar 2 yra nelogiška. gaunasi, kad man belieka gyvent prilipus prie tv ir gaudyt užsienio kanaluose rodomus filmus. su mano skoniu jiems, tai sudėtinga arba tiesiog apsieiti visai be jų. šitas variantas irgi netinka. belieka beribis interneto lobynas.
    tad tikėtis kad žmonės nesisiųs filmų, muzikos ar tų pačių programų, kad ir jų išbandymui, yra kvaila.


  7. Gytis sako:

    Taikliai!